Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ gimnazija

          Atkeliaujantis pavasaris – laikas, kai į mūsų šalį iš šiltųjų kraštų  parskrenda peržiemoję paukščiai, kuriems reikia namų. Tad gamtininkai kviečia pasirūpinti inkilais – juos reikia kelti kuo anksčiau, kad paukščiai spėtų juos susirasti ir prie jų priprasti. Inkilams kelti geriausiai tinka kovo vidurys ar antroji jo dekada.

        Inkilai paukščiams Lietuvoje keliami nuo senų senovės. Didžiausia paskata organizuoti kolektyvinius inkilų kėlimo renginius buvo prof. Tado Ivanausko iniciatyva pradėtos rengti inkilų kėlimo šventės. Tokios šventės 1922-1923 m. vyko Kaune ir jo apylinkėse, vėliau paplito po visą šalį.

        Pastaraisiais metais miškininkų organizuojamos inkilų kėlimo šventės jau yra tapusios smagia tradicija, pažyminčia paukščių grįžimą bei gamtos prisikėlimą po žiemos. Rūpintis mus supančia gamta – visų, ne tik miškininkų pareiga. Tad į šią veiklą aktyviai siekiama įtraukti vaikus – jaunuosius miško bičiulius.

       Gimnazijos I g klasės vaikinai su socialine pedagoge Oksana Davleševičiene   kovo 22 d. dalyvavo Dieveniškių   girininko Rimaldo Bruzgio organizuotoje   inkilų  kabinimo šventėje.  Kad paukščiai turėtų kur sugrįžę įsikurti pasirūpino Dieveniškių  užkardos darbuotojai. Gaujos taką papuošė 12 naujų inkilų.

        Šią permainingą kovo 12 dieną Dieveniškių ,,Ryto“ gimnazijoje vyko pirmasis projekto ,,Namai“ užsiėmimas su IIG ir IIIG klasių mokiniais. Dvi valandos prabėgo žaibiškai greitai, nes visi turėjo daug ir įdomios veiklos, kuri lavino mūsų atmintį, reakciją, ugdė gebėjimą bendradarbiauti, nebijoti užmegzti akių kontakto, pasitikėti savo jėgomis ir reikšti emocijas. Taip pat mokėmės nebijoti vaidinti ir būti laisvais. Mūsų nedidelę grupelę pamažu suartino šie užsiėmimai:
    1. Trumpas prisistatymas sėdint ratuku. Kiekvienas turėjo teisę pasisakyti ir būti išgirstas. Kad  projekto rengėjai galėtų susipažinti su dalyviais turėjome pasakyti savo vardą  ir vieną įdomų faktą apie save.
                 2. ,,Žaidimas su kamuoliais“ lavino reakciją ir gebėjimą girdėti vienas kitą, užmegzti akių kontaktą ir jausti ryšį vieniems su kitais. Visi dalyviai stovi ratu ir pradžioje mėto vienas kitam vieną kamuolį, paskui pridedamas antras, trečias ir ketvirtas. Kiekvieno kamuolio pridėjimas turi skirtingas funkcijas. Gaila, bet pirmą dieną darniai atlikti darbą su visais kamuoliais pasisekė tik keletą sekundžių.
                 3.,,Killeris“ arba kitaip ,,Mirksius“. Šio žaidimo metu vedėjas slapta niekam nematant paskiria žmogų, kuris sumirksėjęs viena akimi kitam, duoda ženklą po kelių sekundžių suvaidinti savo mirtį, neišduodant kas jį ,, pašovė“. Kuo daugiau žmonių paslaptingai ,,nušaunama“, tuo geriau. Pastebėjus ,,mirksiuką“ galima išduoti  ir žaidimą laimėti.
                 4.Žaidimas ,,Bunny, bunny, bunnny“ tikrina reakciją. Dalyviai stovi ratu,  vienas ,,triušiukas“ rankomis imituoja ausis, kaimynai iš abiejų pusių pritaria ir trys kartus garsiai sako,, bunny, bunny, bunny!“. Ties ketvirtu ,,bunny“ užmezgęs akių kontaktą ir parodęs ranka perleidžia užduotį kitam.  Laiku nesureagavęs žmogus iškrenta iš žaidimo.
                 5.,,Tas kas šiandien…?” Šis žaidimas žaidžiamas ratu  sėdint ant kėdžių. Vedėjas užduoda klausimą pvz : ,, tas kas šiandien valėsi dantis ?“ Tie žmonės, kurie tai darė, turi atsikelti nuo kėdžių ir greitai perbėgti į kitą vietą. Į savo vietą sėsti negalima. Tam, kam neužteko kėdžių,  užduoda klausimą.
            Dienos užsiėmimą baigėme žaidimu, kurio metu užduoties vykdytojas, įsiklausydamas į dalyvių plojimus, turėjo suprasti užduotį ir ją atlikti. Patikrinę savo klausą, dėmesį, reakciją turėjome papasakoti kaip jautėmės, kokios mintys aplankė vykdant šią užduotį.
            Taigi, ši popietė buvo kupina veiksmo ir daug gerų emocijų. Sprendžiant iš mokinių veidų, projekto pirmas užsiėmimas buvo pavykęs. Emocijos, kurios tryško pamokos metu, buvo nuoširdžios ir teigiamos, niekas nesitikėjo jog mokytis bus taip smagu ir naudinga.

                                                                                                 Zofija  IIIG klasė

                    Vasario 8- tą, 18:00-tą valandą mūsų gimnazijos scenoje liepsnojo karštos pragaro liepsnos ir sklido verdančios lavos garsai. Šitaip audringai šventę sutiko XXV laidos dvyliktokai ir jų auklėtoja. Renginio metu buvo visko: nuo linksmų šokių iki sudėtingų klausimų. Pragaro atmosfera buvo linksma visiems: tiek dalyviams, tiek žiūrovams. Kad ir kokie buvo sunkūs ir sukti velnio klausimai, bet jam  nepavyko prisivilioti mūsų mokinių, nes dvyliktokai buvo kieti riešutėliai. Jie puikiai pademonstravo savo namų darbą ir mums šauniai pašoko. Taip pat sugalvotas užduotis gliaudė kaip saulėgrąžas: Vytautas, lengvai įsikūnijęs į vaidmenį, pajuto ritmą, o Valerija ir Evalda gerai suprato viena kitą iš pusės žodžių. Mūsų mylimi abiturientai gavo saldžius prizus ir ,,aukso" medalius. Po renginio visi buvo kviečiami pasmaguriauti medaus torto.

                                                                                                    III g klasės mokinė Zofija