2025-2026 m.m.

Pirmos ir antros klasės mokiniai per gamtos mokslų ir technologijų pamokas tyrinėjo eglės ir pušies kankorėžius. Veiklos metu mokiniai ieškojo jų panašumų ir skirtumų, stebėjo kankorėžių spalvą, kvapą, dydį, analizavo, ar jie turi sėklų. Tyrinėdami mokiniai lavino savo pažinimo, stebėjimo ir lyginimo gebėjimus. Po tyrinėjimo veiklos mokiniai leidosi į mokyklos kiemą ieškoti kankorėžių. Kiekvienas išsirinko jam labiausiai patikusį, kurį panaudojo kūrybinei užduočiai. Mokiniai kankorėžius ištepė sviestu, apvoliojo lesaluose ir pagamino lesyklėles paukšteliams. Pagamintas lesyklėles jie pakabino ant medžių šakų mokyklos kieme, kad atskridę paukščiai galėtų pasimaitinti.
Ši veikla ne tik suteikė mokiniams žinių apie gamtos objektus, bet ir ugdė jų kūrybiškumą, atsakomybę bei rūpestį gyvąja gamta. Tyrinėdami ir praktiškai veikdami mokiniai geriau pažino eglės ir pušies kankorėžius, suprato jų ypatybes bei svarbą gamtoje. Kūrybinė veikla padėjo pritaikyti įgytas žinias praktiškai ir skatino mokinių sąmoningumą bei rūpestį aplinka ir gyvūnais. 

Pirmos klasės mokiniai per gamtos mokslų pamoką tyrinėjo, kaip kinta vandens būsena įvairiomis sąlygomis. Pamokos metu jie atliko tris praktinius tyrimus, kurie skatino smalsumą, stebėjimo įgūdžius ir padėjo geriau suprasti gamtos reiškinius. Pirmojo tyrimo metu mokiniai aiškinosi, kaip greitai tirpsta purus ir kietai suspaustas sniegas. Stebėdami ir lygindami rezultatus, jie nustatė, kad purus sniegas tirpsta greičiau nei suspaustas. Tai leido suprasti, kad medžiagos sandara turi įtakos tirpimo greičiui. Antrojo tyrimo metu mokiniai nagrinėjo, kaip keičiasi vandens lygis esant skirtingai oro temperatūrai. Vienas indas su vandeniu buvo pastatytas ant palangės, o kitas prie radiatoriaus. Po kurio laiko mokiniai pastebėjo, kad inde, buvusiame prie radiatoriaus, vandens sumažėjo. Jie padarė išvadą, kad dėl šilumos vanduo garuoja, todėl jo kiekis mažėja.Trečiojo tyrimo metu mokiniai, naudodami karštą vandenį ir ledukus, stebėjo, kaip susidaro lietus. Jie matė, kaip vanduo garuoja, vėliau kondensuojasi ir virsta lašeliais, primenančiais lietų. Atlikdami praktinius tyrimus mokiniai suprato, kad vanduo gali keisti savo būseną priklausomai nuo temperatūros ir aplinkos sąlygų. Jie išsiaiškino, kad šiluma skatina tirpimą ir garavimą, o atvėsus vandens garai kondensuojasi. Šie bandymai padėjo geriau suvokti  vandens apytakos ciklą gamtoje.

2024-2025 m.m.

1 klasė

Per technologijų pamokas 1–2 klasių mokiniai įsitraukė į kūrybinę veiklą – gamino vilkelius iš butelių kamštelių, plastilino, popieriaus ir ausų krapštukų. Ši veikla vaikus skatino tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti. Kurdami vilkelius, mokiniai susipažino su medžiagų savybėmis, stebėjo, kaip veikia sukimosi jėga ir pusiausvyra, bandė įvairius sprendimus, kad jų vilkeliai suktųsi kuo ilgiau ir stabiliau. Vaikai ne tik lavino smulkiąją motoriką, bet ir plėtojo kūrybiškumą, kritinį
mąstymą bei problemų sprendimo gebėjimus. Veiklos metu jie dirbo individualiai ir komandomis, dalijosi idėjomis, mokėsi bendradarbiauti. Šios pamokos metu mokiniai ugdė savo pažinimo, kūrybiškumo, inžinerinio mąstymo, socialinių-emocinių įgūdžių bei technologinių gebėjimų kompetencijas.

STEAM veikla „Augalų augimo sąlygos“

Balandžio mėnesį pirmokai tyrinėjo dirvožemį, sėjo augalų sėklas, stebėjo dygimo ir augimo procesą. Vaikai smalsiai stebėjo, kurie daigai greičiau sudygsta, kurie augalai sparčiau auga, kas vyksta, kai augalai negauna vandens arba laistomi pernelyg gausiai, matavo daigų aukštį, ragavo ir vertino jų skonines savybes. Tokiu būdu mokiniai susipažino su dirvožemio savybėmis, išsiaiškino, kokių sąlygų reikia, kad augalas augtų, užsiaugino žirnių, saulėgražų ir salotų daigų bei svogūnų laiškų.

 

STEAM veikla „Vandens būsenos“

Naudodamiesi skaitmeninėje mokymosi priemonėje (emokykla.lt) ir vadovėlyje pateikta temos medžiaga pirmokai susipažino su vandens būsenomis. Vėliau atlikdami tyrimus analizavo vandens būsenų kitimo procesus, mokėsi atpažinti kietosios, skystosios ir dujinės būsenos vandenį bei paaiškinti, kodėl ir kaip šios būsenos kinta. Galiausiai mokiniai atliko įtvirtinimo užduotis ir įsivertino įgytas žinias.

STEAM veikla „Kaip pagaminti lesyklėlę?“

Tyrinėdami vaizdinę ir tekstinę informaciją pirmokai susipažino su Lietuvoje žiemojančiais laukiniais gyvūnais, sužinojo, kad vieni gyvūnai žiemą būna aktyvūs, o kiti įminga, išsiaiškino, kurie paukščiai išskrenda į šiltesnius kraštus, kurie lieka ir šaltąjį metų laikotarpį ištveria mūsų šalyje. Paukščius stebėti įdomu, bet pro klasės langus ne kasdien pasiseka juos pamatyti, todėl mokiniai pasiryžo sparnuočius prisivilioti lesalu. Pirmiausia vaikai pasidomėjo, koks gi lesalas paukščiams tinka, paskui pamąstė, iš ko galima pagaminti lesyklėlę, galiausiai susitarė, kas ką atliks, ir kibo į darbą. Iš eglių ir pušų kankorėžių, iš plastikinio kibirėlio ir butelio mokiniai pagamino nemažai lesyklėlių, paukščiai jose ras įvairių sėklų, taukų ir lašinukų. Tikimės, kad žvirbliai ir zylės lesyklėles pastebės ir pamėgs jose lankytis.

STEAM veikla „Kaip juda žmogaus kūnas?“

Dirbdami su vaizdine ir tekstine informacija, klausydamiesi mokytojos pasakojimo pirmokai plėtė supratimą, kokios dalys sudaro žmogaus kūną, aiškinosi, kas yra griaučiai ir kuo jie svarbūs. Vėliau mokiniai gavo užduotį – pagaminti judrų plaštakos modelį. Į užduotį vaikai kibo su didžiuliu susidomėjimu: pirmiausia rentgeno nuotraukoje ištyrinėjo, kiek kaulų sudaro kiekvieną pirštą, matavo savo delnakaulių ir pirštakaulių ilgį, skaičiavo sąnarius ir iš popieriaus bei šiaudelių stengėsi sukurti kuo tikslesnį savo plaštakos modelį. Pasirinkę tinkamas priemones ir saugiai naudodamiesi reikalingais įrankiais pirmokai užduotį atliko puikiai!

 

STEAM veikla „Mūsų kiemo medžiai“

Ruduo – puikus metas tyrinėti medžius, o su klasės draugais tai daryti dar ir smagu! Pirmokai pasidairė mokyklos kieme, prisirinko pabirusių lapų, gilių, sparnavaisių, žirginėlių, kankorėžių, paglostė medžių kamienus, o grįžę į klasę surinktas medžių dalis suskaičiavo ir surūšiavo. Veiklos metu mokiniai išmoko atpažinti medžius pagal jų dalis (kamieno spalvą, lapų formą, vaisius, sėklas), įsiminė mokyklos kieme augančių medžių pavadinimus (ąžuolas, beržas, klevas, šermukšnis, uosis, eglė), išsiaiškino, kuo medžiai naudingi gyvūnams ir žmonėms.     

                                                                                                                                                                          Pradinių klasių vyr. mokytoja Inga Salavei