2024-2025 m.m.

Mokiniai gamtos mokslų pamokose konstravo katapultos modelį ir tyrinėjo, kaip jis veikia. Vaikai atliko bandymus, stebėjo, kokie veiksniai lemia šūvio stiprumą ar kryptį, mokėsi kelti klausimus ir daryti išvadas. Be to, mokiniai sukonstravo supaprastintą vėliavos kėlimo mechanizmą, kurį vėliau išbandė praktiškai. Ši veikla skatino bendradarbiavimą, mąstymą, kaip veikia svertai, skriemuliai ir paprastosios mechanikos principai. Šių veiklų metu mokiniai ugdėsi pažinimo, inžinerines, gamtamokslines bei bendradarbiavimo kompetencijas. Visiems pavyko sėkmingai atlikti užduotis
5 klasės mokiniai atliko įdomų gamtamokslinį tyrimą, siekdami išsiaiškinti, ar kinrožių arbata gali būti naudojama kaip pH indikatorius. Tyrimo pradžioje mokiniai iškėlė hipotezę, kad kinrožių arbata gali keisti spalvą skirtinguose tirpaluose. Eksperimentui jie pasiruošė stiprią kinrožių arbatą, citrinų rūgštį, valgomąją druską, geriamąją sodą ir kelis stiklinius indus. Tyrimą atliko metodiškai: paruošė rūgšties, bazės ir neutralius tirpalus, į juos įpylė vienodą kiekį kinrožių arbatos ir stebėjo spalvos pokyčius. Mokiniai buvo nustebinti, pamatę, kaip keičiasi tirpalų spalva. Šis praktinis tyrimas suteikė mokiniams galimybę pajusti tikrąją mokslo dvasią. Eksperimentuodami mokiniai ugdė gamtamokslines, pažinimo ir problemų sprendimo kompetencijas.

 „Plūduriavimas sūriame vandenyje“

Eksperimento tikslas buvo patikrinti, ar bulvė skęsta paprastame vandenyje ir ar pradeda plūduriuoti sūriame vandenyje. Mokiniai patys kėlė hipotezes, planavo tyrimą, ruošė sūrų vandenį, o tuomet atliko bandymą. Jie pastebėjo, jog sūriame vandenyje bulvė pradėjo kilti į paviršių, o tai įrodė, kad padidėjęs vandens tankis turi įtakos daiktų plūdrumui. Šio tyrimo metu mokiniai lavino gamtos mokslų pažinimo, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, bendradarbiavimo ir mokėjimo mokytis kompetencijas. Jie ne tik gilino savo supratimą apie medžiagų savybes, bet ir mokėsi tyrinėti, stebėti, apibendrinti rezultatus bei daryti išvadas.

Penktos klasės mokiniai atliko įdomų gamtos tyrimą, kurio metu analizavo klevo lapų augimo ypatumus bei jų struktūrą. Vaikai aiškinosi, ar klevo lapų ilgis skiriasi priklausomai nuo to, ar jie auga šiaurinėje, ar pietinėje pusėje. Taip pat naudodamiesi mikroskopu stebėjo rudeninių lapų sandarą. Tyrimo metu mokiniai ugdė gamtamokslinę kompetenciją – mokėsi tyrinėti gamtą, daryti išvadas, taikyti stebėjimo ir matavimo metodus. Skaičiuodami ir lygindami lapų ilgius lavino matematinį mąstymą, o grupiniuose darbuose stiprino socialines ir komunikacines kompetencijas. Tyrimas skatino smalsumą, kritinį mąstymą bei gamtai draugišką požiūrį. Šis projektas padėjo mokiniams geriau suprasti aplinką, kurioje jie gyvena, bei paskatino domėtis biologija ir moksliniais tyrimais. Tyrinėjant lapus, kiekvienas turėjo galimybę prisiliesti prie gamtos stebuklų ir tapti jaunuoju mokslininku.

Tyrinėjimas su mikroskopu

5 klasės mokiniai gamtos mokslų pamokoje turėjo progą išbandyti darbą su mikroskopu. Pamokos tikslas buvo padėti mokiniams susipažinti ir išbandyti prietaisą, kuris padeda pažvelgti plika akimi į  nematomų organizmų pasaulį. Mokiniai turėjo progą ne tik susipažinti su mokykliniu mikroskopu, bet ir jo pagalba stebėti šimtą kartų padidintas samanos ląsteles.