Ką gali padaryti kiekvienas suaugęs kad apsaugotų savo vaiką nuo smurto 

PATARIMAI TĖVAMS:  Kaip jūs galite padėti savo vaikui gerai mokytis? 

Savivaldybės interneto svetainė, kur rasite nemažai naudingos informacijos - https://salcininkai.lt/veiklos-sritys/pagalba-vaikui-ir-seimai/508

Naudingos nuorodos dėl naudojimosi technologijomis: 

Gerbiami tėveliai,
veikia puiki tėvų tobulėjimo programa ,,Ką veikia vaikai?" . Susipažinkite:      
https://kaveikiavaikai.lt/

  Daugiau nei pusmetį veikianti “Tėvų linija” – vienintelė vieta, kur visos Lietuvos tėvai gali gauti nemokamą, profesionalią psichologinę pagalbą vaikų auklėjimo klausimais. Paskambinus nemokamu telefono numeriu 8 800 900 12, su Paramos vaikams centro psichologais galima konsultuotis dėl įvairių problemų, kylančių visais vaikų amžiaus tarpsniais. 

Daugiau informacijos: prisegtuke, www.pvc.lt/lt/naujienos/434-tevu-linijoje-visiems-prieinama-psichologu-pagalba ir www.facebook.com/PVC.lt/posts/2105794679447326 

Psichologė J.Baltuškienė: Probleminiu elgesiu vaikas ir paauglys siunčia tėvams žinutę

                                             Vaikas siunčia žinutę 

Mieli tėveliai,

mūsų gimnazija kartu su Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru 2018-2019 metais įgyvendino Olweus programą. Programa  įgyvendinta siekiant mažinti patyčių ir kitokio asocialaus elgesio apraiškas. Programos tikslas – mokyti visą mokyklos personalą atpažinti, pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti. 2020-2021 m. gimnazija tęsia Olweus programos kokybės užtikrinimo sistemą (OPKUS). Gimnazija  palaiko programos diegimo metu įsisavintus ir tapusius gimnazijos dalimi šios programos komponentus. 

Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo tvarkos aprašas

<..> Šalčininkų r. Dieveniškių ,,Ryto" gimnazija (toliau – Mokykla) bendradarbiauja su ugdytinių tėvais (globėjais, rūpintojais) švietimo, kultūros, sporto, mokinių ugdymosi rezultatų, elgesio ir kitais klausimais <..>    plačiau  čia

INFORMACIJA DĖL DRAUDIMO MOKYKLOJE IR JOS TERITORIJOJE VARTOTI IR TURĖTI ENERGINIUS GĖRIMUS

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, skelbia apie draudimą vartoti energinius gėrimus bei jų turėti ar kitaip perduoti mokykloje ir jos teritorijoje.
Informuojame mokinius ir jų tėvus, jog šis draudimas galioja ir mūsų gimnazijoje.

Informacija tėvams apie elektronines cigaretes: išsigelbėjimas ar nauja grėsmė?
http://www.ntakd.lt/files/informacine_medzega/2014/ecigaretes_tevams.pdf
Elektroninės patyčios.Kaip padėti vaikui?
Rekomendacijos tėvams http://www.old.bepatyciu.lt

KAS YRA PATYČIOS?
KAIP JAS ATPAŽINTI IR KAIP PADĖTI VAIKUI?
http://www.bepatyciu.lt/tevams/

Kaip vaiką išmokyti saugiai elgtis Facebook?

Patarimai tėvams
Uždaras profilis visada yra saugiau už viešą
Registruojantis vaikui, pirmiausia paaiškinkite apie jo profilio prieinamumą – kas matys jo rašomas žinutes ir publikuojamas fotografijas. Patarkite, kad saugiau yra, kai profilis yra uždaras ir privatus.
Tikras vardas ar slapyvardis?
Registruojantis socialiniame tinkle vaikams visada pravartu neprisistatyti tikruoju vardu ir pavarde, o sukurti jo trumpinį ar slapyvardį. Nebūtina registracijos metu užpildyti visus langelius, pateikiant kuo smulkiausią informaciją apie save. Neretai pakanka minimalios informacijos, tuo tarpu vaikai būna linkę stropiai vykdyti siūlymą pateikti smulkią informaciją – ir su namų adresu, ir su tikslia gimimo data ir pan.Svarbi taisyklė – slaptažodžių niekam nedalinti! Aptarkite su vaiku, kad jis saugotų savo prisijungimo duomenis ir neduotų slaptažodžio kitiems.
Kartais vaikai mėgsta atskleisti tuos duomenis geriausiam draugui, tačiau visada lieka tikimybė, kad susipykus buvęs draugas prisijungs jūsų vaiko vardu ir pasijuoks ar kitaip pasityčios iš jo. Ar visi, kas prašosi į draugus ir yra draugai?Vaikui gali pasirodyti patrauklu turėti daug virtualių draugų, tai jiems gali asocijuotis su populiarumu tarp bendaarmžių, jėga, tačiau įtikinkite jį, kad į draugus priimtų tik pažįstamus draugus. Paaiškinkite, kad internetinėje erdvėje žmonės be vargo gali apsimesti tuo, kuo nėra. Jei vaikui rašo nepažįstamieji ar įtartini asmenys, jis juos visada gali užblokuoti ir nesuteikti prieigos prie savo asmeninės informacijos.Susitikimai su internetiniais draugaisInternetinių pažinčių, ko gero, sunku išvengti. Internetiniai „draugai” kartais gali tapti draugais ir realiame gyvenime, o tai reiškia, kad jūsų vaikas norės susitikti su nepažįstamuoju. Jeigu manote, kad jūsų vaikas pakankamai brandus ir turi daug informacijos apie virtualų draugą, galite leisti vykti į susitikimą su draugu (visada geriau, jei jį lydėsite jūs ar kitas asmuo, taip pat susitikimas vyks viešoje vietoje), tačiau jei matote, kad jūsiškis yra dar naivus ir neturi pakankamai patirties įvertinti internetines draugystes, aptarkite su juo visus galimus pavojus ir pasiūlykite išeitis.
Nuotraukos: publikuoti ar ne?
Nepatartina vaikams socialiniame tinkle publikuoti asmeninių nuotraukų, ypač stambiu planu, kur jie gali būti aiškiai identifikuoti. Asmeninė informacijaPaprašykite vaiko nepublikuoti informacijos, kuri yra labai asmeniška ir jautri, nediskutuoti intymiais ir itin asmeniniais klausimais viešai.
Socialinis tinklas ir bendraamžiai jame – puiki terpė kalbėtis apie mėgstamą muziką, filmus, žaidimus, tačiau nereikėtų viešinti asmeninių šeimos detalių, adresų, telefonų arba skelbtis, kad „išvažiuojame atostogų į Turkiją ir savaitę namai bus tušti”.Etiškas bendravimas Psichologai neabejoja, kad internetinės patyčios, kaip ir patyčios realiame gyvenime, turi tokias pačias skaudžias pasekmes vaikui.
Mokykite vaiką korektiško bendravimo socialiniame tinkle.
Čia galioja šios taisyklės:
„Neįžeidinėk kitų elektroninėje erdvėje.
„Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi”.
Bendraukite su vaiku apie tai, kur jis naršo, kas jį domina, su kuo bendrauja ir skatinkite iš karto pasisakyti apie patiriamas patyčias.
Kada pomėgis virsta priklausomybe?
Įprotis naršyti, žaisti ir bendrauti su draugais socialiniame tinkle gali tapti pavojinga priklausomybe, kuomet be specialistų pagalbos bus sunku išsiversti. Jeigu Facebook yra užvaldęs vaiko mintis, galite pastebėti jo elgesio pokyčių: keičiasi savijauta, nuotaika, elgesys. Negavęs prieigos prie Facebook, vaikas jaučiasi blogai, nesusikaupia, neranda vietos.
Jei tai pradeda trukdyti kasdienei veiklai, turi įtakos mokslo rezultatams, riboja realų bendravimą ir trikdo kasdienę veiklą (trinka miegas, valgymo įpročiai), tai ženklas, kad įprotis tampa manija ir reikėtų ieškoti pagalbos.
 
Informacinių technologijų žala vaiko kalbos vystymuisi
                 Kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir interneto įdiegimas labai stipriai paveikė vaikų gyvenimą. Kompiuteriai šiuo metu yra taip paplitę, kad beveik kiekvienas vaikas turi galimybę jais naudotis namie ar ugdymo įstaigoje. Kadangi kompiuteriai įgyja vis didesnę reikšmę vaikų gyvenime, natūraliai kyla klausimas apie kompiuterio poveikį vaikams, jų kalbos vystymuisi.
                Vienų metų vaikas gali ištarti nuo 2 iki 30 žodžių, trimetis – apie pusantro tūkstančio. Tačiau stebima tendencija, kad dvejų, trejų ar net ketverių metų mažieji dar nekalba arba jų kalba vystosi pavėluotai. Kodėl taip nutinka? Viena priežasčių yra ne kas kita, kaip besaikis laiko leidimas prie ekranų. Dvimetis–trimetis turėtų be paliovos čiauškėti. Tačiau tėvams labai patogu, kai jis sėdi ramiai ir tyli. O sėdinčio prie kompiuterio ar maigančio mobilųjį telefoną vaiko burna būna nuolat užverta, jis žiūri ir klauso užčiaupęs burnytę, nejuda jo lūpos ir liežuvis, t. y. artikuliacinis aparatas. Tuo metu nelavinami kalbos centrai, neplečiamas žodynas, neformuojama taisyklinga gramatinė kalbos sandara bei rišlioji kalba. O tai juk yra pamatas, būtinas ateičiai, kai vaikas pradės lankyti mokyklą. Kartu su kalba turėtų lavėti suvokimas, atmintis, dėmesys ir mąstymas.
Ne veltui logopedai perspėja tėvus, kad šie neleistų vaikams be saiko žiūrėti televizoriaus ir naudotis kompiuteriu bei mobiliuoju telefonu.
                Mokslininkai pabrėžia, kad dvimečiai, dienas leidžiantys prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą, dėl kurios gali pradėti šlubuoti jų elgesys, jiems sunkiau susikaupti, kuo nors juos sudominti. Tyrimais įrodyta – kuo daugiau laiko vaikai praleidžia prie kompiuterių ar mobiliųjų telefonų, tuo mažiau laiko jie skiria kitiems užsiėmimams, tarpusavio bendravimui. Tuomet nukenčia jų vaizduotė, gebėjimas aiškiai, rišliai ir sklandžiai reikšti mintis, galimybė sutelkti ir išlaikyti dėmesį. Negana to, išanalizavus vaikų nervų sistemos funkcionavimą, buvo pastebėta, kad besaikis sėdėjimas prie ekranų ilgainiui lemia elgesio ir dėmesio sutrikimus, netgi didina autizmo spektro sutrikimų galimybes.
               Tačiau norime to ar nenorime, informacinės technologijos yra neatsiejama mūsų kartos gyvenimo dalis. Svarbu žinoti – nei kompiuteriai, nei mobilieji telefonai, nei planšetės patys savaime nėra blogis. Blogai, kai prie ekranų praleidžiama pernelyg daug laiko. Norėdami sudominti ir prakalbinti mažylį bei neatsilikti nuo šiuolaikinių technologijų, turime ieškoti tokių žaidimų ar mokomųjų metodinių priemonių, kurios skatintų vaiką kalbėti arba kartoti išgirstus žodžius. Deja, tokių priemonių, o ypač lietuviškų, nėra daug. Viena jų – „Mokausi kalbėti“. Ši programėlė yra tarsi mobilus logopedas, kurio kabinete nuolat lankytis tėvai neretai neturi laiko. Programėlėje logopedė aiškiai taria paprastus žodžius, kuriais vaiką patariama mokyti kalbėti. Kalbančiojo balso tembras ir kalbėjimo tempas padeda išlaikyti vaiko dėmesį.
               Paprastai kalbos mokymosi programėlės yra skirtos nekalbantiems arba mažai kalbantiems vaikams, taip pat netariantiems tam tikrų garsų ir net mikčiojantiems. Kol mikčiojantysis mokosi taisyklingai kvėpuoti, girdėdamas taisyklingą logopedo žodžių tarimą, jam lengviau išmokti derinti kvėpavimą ir kalbėjimą. Be to, nuolat girdint taisyklingą tarimą, greičiau lavėja vaiko foneminė (garsų) kalba. Tačiau klysta manantieji, kad kalbos mokymosi programėlės rekomenduojamos tik turintiems tam tikrų bėdų mažyliams. Tikrai ne. Jos tinka net dvimečiui, kurio kalba nebūtinai vystysis blogai. Tiesiog tokiu būdu paspartinsime mažylio kalbos vystymąsi, ji bus aiški ir taisyklinga, o kartu geriau lavės vaiko dėmesys, atmintis, suvokimas ir mąstymas. Tik jokiu būdu negalima leisti žaisti su kalbos ugdymo programėle – ji, kaip ir bet kuris žaidimas, greitai gali pabosti. Todėl mokantis mažyliui šalia reikėtų pabūti suaugusiajam. Tai daryti būtina ne ilgiau nei 5–15 min. Geriau jau kelis kartus per dieną, bet neilgai.
                Pirmiausia kontroliuokite savo pačių įpročius. Visur skubančių suaugusių žmonių gyvenime taip pat labai daug vietos užima technologijos. Dažnai žaidimo aikštelėje žaidžiančio mažylio mama sėdėdama ant suolelio įninka į išmanųjį telefoną susirašyti su virtualiomis draugėmis, o tėtis palinkęs prie planšetinio kompiuterio pietauja kavinėje su sūnumi. Svarbu rodyti tinkamą asmeninį pavyzdį: kalbant su vaiku ar valgant neskaityti naujienų internete, netikrinti elektroninio pašto, nesinaudoti telefonu, nežiūrėti televizoriaus. Tuo tarpu paprasti tėvų ir vaikų pokalbiai teigiamai veikia psichologinį klimatą šeimoje, stiprina vaiko nervinę sistemą, vaikai tampa ramesni ir stabilesni. Kiekvienas tėtis ar mama gali reguliuoti kompiuterio, telefono, televizijos įtaką vaikui. Psichologų nuomone vaikui iki 3 metų žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu bei mobiliuoju telefonu negalima, nes dėl to sulėtėja vaiko kalbos vystymasis. Televizorius kelia garsinį triukšmą, kuris trukdo vaikams išgirsti tėvų kalbą. Tėvai klaidingai mano, jog, įjungus televizorių, vaikas pastoviai girdi kalbą ir mokosi kalbėti pats, plečiasi jo žodynas ir kalbos suvokimas. Kad vystytųsi vaiko kalba turi vykti dialogas su kitu asmeniu (tėčiu, mama, sesute, seneliais). Ankstyvajame amžiuje vaikas įsimena ne tik protu, bet visu kūnu. Sėdėdamas prie televizoriaus, kompiuterio, vaikas pripranta pasyviai leisti laiką. Jis nenori bendrauti su bendraamžiais ir žaisti vaikiškų žaidimų. O tai labai trukdo vaiko kalbos vystymuisi.
                Šiandieninių penkiamečių, šešiamečių kalbos lygis gerokai prastesnis nei tokio amžiaus vaikų prieš dvidešimt metų. Didžioji dalis negeba aiškiai ir rišliai kalbėti. Beje, šiandien vis dažniau net tie vaikai, kurie būdami ketverių ar penkerių metų puikiai šnekėjo, atėję į mokyklą sunkiai dėsto mintis, jiems prastai sekasi rašyti. Vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, daugėja, nes tėvai daug dirba ir neturi laiko su savo atžalomis pasikalbėti. Gyva komunikacija būtina kalbai vystytis. Žiūrėdami filmukus vaikai tiek neišmoksta, kiek bendraudami su artimaisiais. Jeigu su vaiku mažai bendraujama, jis užsisklendžia savyje ir nejaučia poreikio išsipasakoti. Dažnai vaikučiai nežino populiariausių pasakų, bet jau puikiai naudojasi kompiuteriu. Taigi, bendraukime su vaikai, nes nuo to priklauso kaip anksti vaikas pradės kalbėti.

VAIKO MEMORANDUMAS TĖVAMS

1. Negadink manęs. Aš puikiai suprantu, kad nebūtinai turiu gauti viską, ko prašau. Aš tik bandau tave.
2. Nebijok būti man griežtas. Man taip geriau, aš tada jaučiuosi saugesnis.
3. Nebark manęs prie svetimų žmonių. Tavo pastabos, pasakytos prie keturių akių, bus žymiai veiksmingesnės.
4. Neleisk man išmokti blogų dalykų. Aš tikiu, kad tu pastebėsi dar pačias jų užuomazgas.
5. Neklok man kelio kilimėliais, aš turiu nueiti savo „gumbų“ ligos kelią.
6. Nebambėk. Jei taip darysi, aš ginsiuosi „apkursdamas“.
7. Neužmiršk, kad aš dar nemoku reikšti savo norų taip aiškiai kaip suaugęs žmogus. Štai kodėl aš kartais būnu netikslus.
8. Neprieštarauk pats sau, nes aš nebežinau, kaip elgtis, ir prarandu pasitikėjimą Tavimi.
9. Rask laiko atsakyti į mano klausimus. Priešingu atveju pastebėsi, kad aš tavęs neklausinėju, o atsakymų ieškau kitur.
10.Nežadėkite, Jūs galite neįvykdyti savo pažadų. Tai mažins mano pasitikėjimą Jumis

Tavo vaikas

Tėvų ir vaikų santykiai
Didelę įtaką vaikui šeimoje turi tėvų auklėjimas. Apie auklėjima reikšminga kalbėti, kad tai mums padėtų išsiaiškinti su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria šeima ir kaip galėtume spręsti. Didesnis dėmesys turėtų būti skirtas ne pačiam vaikui, bet problemoms, susijusiomis su vaiku. Pvz. nesėkmės moksle, baimės, bendravimo su bendraamžiais nesklandumai. Problemas turėtų vaikui padėti spręsti šeima, kuri yra pagrindinis vaiko palaikymo šaltinis.
Labai svarbu kokią poziciją užima šeimoje vaikas. ”Pasak L. Kenerio (L. Kenner), yra keturių tipų vaikų auklėjimo šeimoje pozicijos:
1) su didele meile jį priimantis (sutinkantis su vaiku jam pritariant);
2) aiškiai atmetantis (atstumentis)
3) siekiantis jo tobulybės;
4) per daug jį globojantis.
Vaiko akcepcija (priėmimas) yra pagrindinė gerų šeimos narių tarpusavio santykių sąlyga. Tėvai dalyvauja vaiko visuomeniniame gyvenime, juo rūpinasi, juo pasitiki, kartu planuoja, iškylauja, priima vaiką tokį, koks jis yra, jį pripažįsta. Tėvai užima bendradarbiavimo poziciją
Labai svarbu, kad tėvai turėtų teigiamą savo vaikų vertinimą. Taip jam padėtų įsitvirtinti gyvenime
Tėvų ir vaikų bendravimas – pati svarbiausia gyvenimo mokykla, kurioje nuo pat gimimo yra ugdomas vaikas.
Svarbu, kad tėvai išklausytų vaikų pageidavimus ir tenkintų poreikius atsižvelgdami į susidariusias aplinkybes, suprasdami vaiką.
Tačiau didžiausią įtaką vaikams turi tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, kurie užtikrina darną, teigiamą aplinką, kuri teigiamai veikiai vaiką, kurioje jis jaučiasi mylimas ir saugus, pilnateisis visiuomenės narys.
Skaitymo bei rašymo sunkumai: nekaltinkite vaiko
Vaikų gebėjimas prisiminti informaciją, taip pat išmokti skaityti, rašyti labai skiriasi. Vieni išmoksta anksti ir lengvai, tarsi savaime, artimiesiems nepastebint paties išmokimo proceso, kitiems tai sunkus išbandymas, reikalaujantis daug laiko, kantrybės ir pastangų. Sunkumai gali būti įvairūs: mokydamiesi rašyti vaikai ilgai nepajėgia įsiminti raidžių elementų ar raidžių, jas painioja, rašo lėtai, netaisyklingai, nepaiso linijų, mokydamiesi skaityti painioja vizualiai panašias raides, sunkiai jungia raides į skiemenis, nepajėgia jungti skiemenų į žodį, gana ilgai skaito paraidžiui. Vėliau ne tik skaitydami, bet ir rašydami sukeičia žodžiuose raides, skiemenis, juos praleidžia (prideda), kartais rašo raides, skaičius, žodžius “veidrodiškai”, jiems sunku suprasti perskaitytus žodžius, suvokti sakinio, teksto prasmę. Vaikas skaito labai lėtai, ilgai dvejodamas prieš perskaitydamas skiemenį ar žodį, spėlioja, “pameta” skaitomo teksto vietą ar eilutę, dažniausiai skaitydamas vedžioja pirštu, greitai pavargsta, kyla nerimas, įtampa.
Negebėjimas išmokti gerai skaityti ir rašyti jokiu būdu negali būti tapatinamas su intelekto sutrikimu. Specifiniai skaitymo ir rašymo sutrikimai įvardijami dviem terminais: disleksija – skaitymo sutrikimas, disgrafija – rašymo sutrikimas.
Vaikai gali augti palankioje socialinėje kultūrinėje aplinkoje, tačiau mokomi įprastais mokymo būdais ir metodais, orientuojantis į bendrą klasės tempą ir užduotis, negali to išmokti, o pramokę daro labai daug klaidų, jų daromos klaidos yra stabilios, pasikartojančios, sunkiai šalinamos. Lietuvoje apie 10-15 proc. pradinukų turi įvairių rašymo sutrikimų ir, manoma, apie 2-4 proc. vaikų – skaitymo.
Disleksija bei disgrafija nėra laikini, praeinantys skaitymo ir rašymo sunkumai.Apie 10 proc. vaikų yra nepajėgūs tinkamai įsisavinti rašomosios kalbos įgūdžių, jiems reikalinga specialiųjų pedagogų pagalba.
Moksleiviai, kuriems pirmaisiais ir antraisiais mokymosi metais sunku rašyti, jau ikimokykliniame amžiuje pasižymi tam tikrais ypatumais. Galime pastebėti, kad kai kurie jų ilgiau negu bendraamžiai mokosi užsirišti batraiščius, užsisegti sagas, vėliau išmoksta važinėtis dviračiu bei bėgioti, dažnai virsta. Jie nevikrūs (pvz., blogai gaudo kamuolį), blogiau orientuojasi erdvėje, sunkiau nustato kryptį (kairė – dešinė, aukštyn – žemyn), blogiau piešia bei konstruoja pagal pavyzdį, nesidomi konstrukciniais žaidimais, sunkiau sukaupia ir išlaiko dėmesį . Todėl pastebėjus skaitymo bei rašymo sunkumų, tokiam vaikui į pagalbą turi ateiti logopedas ar spec. pedagogas.
Pirmose klasėse silpnai skaitantys ar rašantys vaikai dažniausiai dar nėra praradę mokymosi motyvacijos, yra smalsūs ir aktyvūs, jų savęs vertinimas paprastai yra teigiamas – nepripažįsta, kad jiems nesiseka, o nuolat nesėkmes patiriantys ir laiku negaunantys specialiosios pedagoginės pagalbos mokiniai netenka pasitikėjimo savo jėgomis, nesijaučia saugiai ne tik mokykloje, bet ir namie: išgyvena įtampą, nerimą, nepajėgia savarankiškai mokytis. Gali būti pažeidžiama jų savigarba, prarandama mokymosi motyvacija, gali atsirasti negatyvumas bei atsiribojimas nuo visko, kas susiję su mokykla. Pradinukai dažniausiai vengia mokyklos skųsdamiesi nuovargiu, pilvo, galvos skausmais. Vyresnėse klasėse bėgama iš pamokų, buvimas mokykloje tampa epizodiškas, dažnai stebimas nedrausmingas, konfliktiškas elgesys pamokų metu.
Nekaltinkime vaiko
Jei, nepaisant kasdieninių, intensyvių, ilgalaikių pratybų, vaiko skaitymo ir rašymo įgūdžiai yra labai menki, neieškokite nei kvailumo, nei tinginystės, nei piktavališkumo. Nesakykite vaikams, kad jie nevykėliai, tinginiai ar beviltiški. Nekaltinkite, vaikas tikrai nėra kaltas, kad jam, nepaisant įdėto triūso ir pastangų, nesiseka. Nelyginkite jo su puikiai skaitančiais ar be klaidų rašančiais bendraklasiais. Pamėginkite suvokti, kaip iš tikrųjų jaučiasi daug pastangų dedantis, bet minimalių rezultatų pasiekiantis vaikas – galbūt žlugęs, beviltiškas, “kitoks” nei kiti jo draugai? Nuoširdžiai jį palaikykite, pastebėkite net ir minimalią jo pažangą.
Susidūrę su problema tėvai pirmiausiai turėtų kreiptis į savo mokyklos logopedą, specialųjį pedagogą ar psichologą. Jie padės parinkti optimalius pagalbos metodus.
Nuolat mokymosi sunkumus patiriantis vaikas turėtų jausti supratimą, rūpinimąsi juo, besąlygišką meilę ir palaikymą: “Nors aš darau daug klaidų, mano tėvai myli mane, o mokytoja supranta ir palaiko.”
Padėti vaikui – tai kantriai, mažais žingsneliais, vaiko tempu eiti į priekį. Kelkite tikslus, kuriuos vaikas pajėgus pasiekti.
Psichologų teigimu, kiekvienas vaikas, turintis disleksiją, yra kitoks, tačiau jų stipriosios pusės yra menas, sportas, muzika, teatras. Todėl svarbu jį įtrauktiį tokią popamokinę veiklą, kuri atitiktų jo interesus, kurioje jis susilauktų sėkmės, jaustų pasitenkinimą bei atkurtų pažeistą savivertę.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


NAUDINGOS NUORODOS:

tevuforumas.lt - Lietuvos tėvų forumo internetinis puslapis.

www.pozityvitevyste.lt/lt/patarimai-tvams – šiame interneto puslapyje galima rasti įvairių patarimų, kurie padės palaikyti draugiškus ir patikimus tėvų bei vaikų santykius.

www.augink.lt

www.vaikulinija.lt/index.php/sunkumai/patyciostevams. Patyčios. KĄ GALI PADARYTI TĖVAI?

www.lvjc.lt/index.php?page=seminarai-tevams&hl=lt_LT – Lietuvos vaikų ir jaunimo centre organizuojami seminarai tėvams.

www.smpf.lt/uploads/documents/docs/765_49d90e69e691ba42855c19b7d3ca8afc.pdf – Vadovas tėvams. Kaip padėti vaikui renkantis karjerą?

REKOMENDUOJANI STRAIPSNIAI:

Penkios priežastys nustoti sakyti: „Šaunuolis!" 

Vaikų depresija: kaip atpažinti ir pažaboti? Vaikų depresija

Kaip atpažinti vaiko gabumus? Vaikų gabumai

Mokinio dienos režimas

Paauglystės amžiaus tarpsnio ypatumai