balandis 2018
P A T K P Š S
« kovo    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30  
Pamokų laikas

1. 8.00 - 8.45
2. 8.55 - 9.40
3. 9.50 - 10.35
4. 10.55 - 11.40
5. 12.00 - 12.45
6. 12.55 - 13.40
7. 13.50 - 14.35

Archyvai

     Kaip ir kiekvienais metais, šių metų kovo 23 dieną mūsų gimnazijoje vyko tradicinis šv. Patriko ir Žemės dienų minėjimas.  Kelias dienas prieš minėjimą mano auklėtiniai, aštuntos klasės mokiniai, prikarpė žalių dobilo lapų ir jais išpuošė sieną prie gamtos ir geografijos kabineto. Taip pat mokiniai sukūrė pasakojimą apie šv. Patriką, jo asmenybę, nuopelnus airių kultūrai. Kartu su biologe Nijolia Januškevič mokiniai sukūrė plakatą, skirtą Žemės dienai paminėti.
     Žalias dobilas – airių kultūros simbolis. Kovo 16 dienos rytas prasidėjo neįprastai: 5, 7 ir 8  klasių mokiniai per anglų kalbos pamokas sužinojo, kodėl šv. Patriko diena švenčiama visame pasaulyje, kodėl žalias dobilo lapas yra airių kultūros simbolis. Mokiniai žiūrėjo trumpą filmuką anglų kalba apie šv. Patriko dieną, susipažino su Patriko asmenybe, jo nuopelnais airių kultūrai. Vėliau sprendė kryžiažodį bei kūrė eilėraštukus.
     7 ir 8 kl. mokiniai anglų kalbos pamokų metu taip pat tobulino savo tarpkultūrines kompetencijas: klausėsi reportažo „St. Patrick – history, life,  Patrick‘s contribution to the Irish culture“, vėliau atliko viktorinos užduotis dirbdami poromis. Taip pat sprendė kryžiažodžius, atliko skaitymo užduotį apie airių mitologinę būtybę Leprichauną. Vėliau mokiniai išbandė savo anglų kalbos žinias kurdami monologinę kalbą apie šv. Patriko dieną. Aktyviausi buvo 8 kl. mokiniai.
     O lygiai po savaitės, kovo 23 dieną, gimnazijos aktų salėje šeštos pamokos metu vyko integruota biologijos, chemijos ir anglų kalbos viktorina, skirta mišrioms I, II, III ir IV g klasių komandoms. Buvo sudarytos šešios jungtinės mokinių komandos, kurios pavadintos spalvų pavadinimais – žalieji, raudonieji, geltonieji, mėlynieji, oranžiniai, rožiniai. Viktoriną vedė anglų kalbos mokytoja Ingrida Lisinskienė, o komandinių užduočių vertintoja buvo biologijos mokytoja Nijolia Januškevič. Viktorinos pradžioje mokytoja Nijolia Januškevič visiems mokiniams ir mokytojams vedė paskaitėlę apie Žemės dienos minėjimą, apie svarbius ekologinius reiškinius mūsų gamtoje, pristatė  „Darnios mokyklos vystymo“ projektą, kalbėjo apie ekologinės savimonės ugdymo būtinumą. Aktyvios buvo visos komandos: garbingą pirmąją vietą iškovojo geltonųjų komanda, II – oji vieta atiteko rožinių ir žaliųjų komandai, o trečiąją vietą iškovojo oranžinių komanda. Nugalėtojai apdovanoti padėkos raštais, o visi dalyviai nusipelnė saldaus prizo – saldainių „Nomeda“. Laikas praėjo greitai. Mokiniai kovėsi įnirtingai, pasitikrino savo  chemijos, biologijos, anglų kalbos žinias.

Anglų kalbos vyr. mokytoja  Ingrida Lisinskienė
 

Kovo 5-9 dienomis gimnazijoje vyko tradicinė „Lietuvių kalbos savaitė 2018“, skirta Lietuvos Valstybės šimtmečiui. Kiekvieną dieną buvo numatytos įvairios veiklos, kurias, kaip visuomet,  atliko 5-12 klasių mokiniai.

Pirmadienis buvo skirtas kalbinėms užduotims atlikti. Mokiniai gavo kalbinių užduočių – žaidimų paketus ir pradėjo rinkti savo klasei taškus. 

Antradienį moksleiviai atliko kūrybinę užduotį „Užmirštieji žodžiai grįžta į kalbą“. Pasirodo, ne taip jau lengva sugrąžinti į tekstą „pasiklydusius“ žodžius, tačiau smagiausia, kad mokiniai nebuvo pasyvūs, plėtė savo žodyną ir vėl kaupė taškus.

Trečiadienis – kūrybinė diena. Šią dieną mokiniai atskleidė savo kūrybinius sugebėjimus – kūrė eilėraščius Lietuvai. Užduotis tikrai pavyko.

Ketvirtadienis buvo skirtas kalbininkams. Kiekviena klasė turėjo surinkti biografinius faktus apie jiems skirtą kalbininką ir surašyti juos į pateiktą lentelę.

Penktadienį, kovo 9 dieną, visos klasės dalyvavo viktorinoje „Pažink Lietuvos istoriją“. Po viktorinos buvo apibendrinti savaitės rezultatai ir įteikti apdovanojimai klasėms nugalėtojoms.

       Paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną  pradinių klasių mokiniai susirinko gimnazijos salėje. Čia jų laukė įvairios pažintinės užduotys. Moksleiviai iš įvairių klasių sudarė penkias komandas. Į jas buvo pakviesti ir  atvykę svečiai – pradinių klasių mokiniai iš Poškonių pagrindinės mokyklos.
      Kiekvienai komandai reikėjo atlikti po penkias užduotis: suklijuoti pabirusius  Lietuvos himno žodžius į posmelius, įrašyti tinkamus žodžius į keturis trumpus tekstus, teisingai nuspalvinti žemėlapiuose  Lietuvos etnografinius regionus, iš popieriaus iškirptus berniukus ir mergaites  turėjo „aprengti“ vieno kurio nors regiono tautiniais drabužiais, korteles su miestų pavadinimais  suklijuoti reikiamoje vietoje dideliame Lietuvos žemėlapyje.
       Mokiniai ne tik dirbo, bet ir šoko, dainavo. Laikas praėjo nepastebimai. Susumavus taškus, paaiškėjo, kad nugalėjo Suvalkijos komanda. Bet laimėtojais galėjo jaustis visi: visos užduotys buvo įveiktos ir laukė didelis vaišių stalas.
  

Vasario 15 dieną  kartu su abiturientais „išskridome“ į Las Vegasą. Miesto   „įžymybes“ ir pramogas pristatė mūsų gimnazijos vienuoliktokai. Visur mirgėjo neoninės šviesos, apšviesdamos daugiaaukščius pastatus. 

Vakaro vedėjai Evalda ir Vytautas  kiekvienam  abiturientui skyrė skirtingą užduotį. IV g klasės mokiniai dainavo, vaidino, rašė. Taip pat greitai privalėjo atsakyti į pateiktus netikėtus klausimus. Už nelengvą, kartais gana sudėtingą darbą abiturientai buvo apdovanoti, merginoms įteikiant raudonus, o vaikinams – juodus krepšelius.

 Šios šventės kaltininkai parengė šokį. Skambant švelniai lyrinei muzikai sukosi valso žingsneliu. Abiturientų pasirodymas abejingų nepaliko.

Gimnazijos direktorė Lolita Mikalauskienė gimnazistams įteikė pusatestačius, paragindama  dar gerokai pasistengti, kad  iš „disciplinų“ pažymiai būtų  „geresni“.

Šventės pabaigoje į salę buvo įneštas jau tradicija tapęs šimtadienio tortas.

Tikroji istorija apie Valentiną, atrodo, nėra išlikusi. Žinoma tik tai, kad 269 metų vasario 14 dieną Senovės Romoje tikėjimo kankiniui Valentinui buvo įvykdyta mirties bausmė.  O legendų išlikę bent trejetas. Viena iš jų pasakoja, kad Valentinas kentėjo dėl savo krikščioniškų įsitikinimų. Laukdamas bausmės, įsimylėjo gražuolę prižiūrėtojo dukterį ir parašė jai jausmingą laišką, pasirašydamas „tavo Valentinas“. Anot antrosios legendos, Valentinas išgydė aklą prižiūrėtojo dukterį, bet tai neišgelbėjo jo nuo mirties. Trečioji legenda pasakoja, kad Valentinas buvo vaikų draugas, o šie į kalėjimą jam siųsdavo  raštelius su paguodos žodžiais.

Vasario 14 – ąją ir mūsų gimnazija buvo šventiškai papuošta. Pertraukų metu mokiniai dovanojo mažas raudonas širdeles tiems, kuriems puoselėja švelnius jausmus arba tiesiog norėdami pasveikinti su Valentino diena. Ilgosios pertraukos metu salėje mokiniai ieškojo padalintos širdelės antrosios pusės. Net baltasis meilės angelas atskrido pas mus. Jis eilėmis pasveikino visus su švente ir išdalino klasėms šventinį paštą.

Vėliau gimnazijos mokiniai žaidė smagų žaidimą. Sustatę kėdes ratu, berniukai ir mergaitės turėjo jas apeiti, kol skambės muzika. Jai nutilus, reikėjo skubiai atsisėsti ant kėdės. Vienam žaidėjui, kuris likdavo stovėti (mat viena kėde buvo mažiau nei žaidėjų), tekdavo baigti žaidimą ir pašalinti iš ratelio dar vieną kėdę. Taip ratelis ir dalyvių  skaičius vis mažėjo, kol liko du laimėtojai: viena mergaitė ir vienas berniukas. Jais tapo Sandra Arclybaitė ir Darius Saldzenius.

Dar vienas vasario rytas. Žvilgt pro langą – ogi balta! Ką gi, jei žiemužė geruoju nenori pati iškeliauti, teks ją išvaryti. Galbūt taip dar geriau, priešingu atveju nė nepajustume, jog šiandien Užgavėnės.

Blynai – svarbiausias šventės patiekalas, tad kaipgi be jų! Pasiėmę reikalingų produktų, 7 – 8 klasių mokiniai ėjo į technologijų kabinetą, kad prikeptų šių skanėstų ne tik sau, bet ir visai gimnazijos bendruomenei. Gerokai paplušėję ir prisiuostę gardžiausių kvapų, jau nekantravome pasimėgauti savo darbo rezultatu, tačiau teko truputį palaukti, kol visi gimnazijos nariai susirinks į žiemos varymo šventę. O Užgavėnių šventėje svečių netrūko. Kartu su gimnazijos bendruomene švęsti nusprendė raganos, čigonės, velnias Belzebubas III-asis, daktaras, Kanapinis. Tik Lašininis nebuvo šventiškai nusiteikęs. Ko gero, giliai širdyje suprato, nors nenorėjo pripažinti, jog artėja jo karaliavimo galas. Visgi, kad kova būtų sąžininga, Kanapinis pakvietė Lašininį į virvės traukimo varžybas – kuris nugalės, tas ir toliau karaliaus. Po įnirtingos kovos, kaip ir buvo tikėtasi, pergalę šventė Kanapinis. Džiūgaudami, kad netrukus sulauksime pavasario, būrėmės į ratelį: smagiai šokome, linksmai dainavome, blynų ragavome, garsiai trepsėjome ir, žinoma, gražiąją Morę sudeginti skubėjome. Juk nė vienas, išskyrus Lašininį, nenorėjo, kad žiema užsitęstų, ledinį veidą ir aštrius nagučius mums rodytų, todėl negailėdami balso stygų šaukėme: „Žiema, bėk iš kiemo!“ Galiausiai beliko priminti, kad šiandien reikia valgyti iki 12 kartų, todėl visi skubėjome prikimšti savo pilvus ir lieso pavasario laukti.

 

Jolita Slavinskienė

 

 

                       
              Šių metų sausio 25 d. mūsų gimnazijos pradinukai kartu su kaimyninės Adomo Mickevičiaus gimnazijos mažaisiais  mokinukais sukvietė savo ir viso  miestelio senelius į Dieveniškių laisvalaikio salėje vykusią senelių šventę.
              Vaikai  dažnai neranda  žodžių,  nesugeba  gražiai padėkoti už meilę, rūpestį ir globą, nemoka pasakyti seneliams, kaip karštai Juos myli ir kokie svarbūs ir reikalingi jie savo anūkams.
             Senelių šventė -  puiki proga vaikams parodyti savo meilę, pajusti nenutrūkstamą ryšį su artimaisiais. Seneliai nekantriai laukia šios šventės, nes jaučiasi reikalingi, nepamiršti ir mylimi.
              Mokiniai su meile dainavo, šoko, deklamavo eilėraščius. Mažųjų dainos ir eilės sugraudino ne vieną senelį.
              Anūkai palinkėjo seneliams, kad  Jų padangėje skrajotų laimės, džiaugsmo, juoko debesėliai, kad ant  širdies niekad nekristų  liūdesio šešėliai, o akių  niekad netemdytų skausmo ašaros.
               Dieveniškių laisvalaikio salės direktorė  Teresa Plotnikova po šventės senelius pakvietė prie vaišių stalo. Seneliai pasidalino savo prisiminimais, padainavo ir pašoko.
Tai buvo gražus renginys, kuriame atsispindėjo pagarba senam žmogui. Gražu, kai senas ir mažas eina kartu, įsikibę vienas į kitą, kai vienas kitą supranta ir girdi.
 
 Pradinių klasių mokytoja metodininkė Irena Ardišauskienė

 

           Sausio 16 dieną  – neįprasta pamoka. Geografijos mokytoja Kristina Dubonienė ir bibliotekininkė Ilona Baležentienė  vedė pamoką „Per knygą į … Norvegiją“. Skyriaus  medžiagos pakartojimui  buvo pasitelkta Violetos Palčinskaitės knyga „Muzika troliui“, ją moksleiviai perskaitė mokytojai rekomendavus. Į pasaką autorė įpynė daug savo įspūdžių iš kelionės po trolių šalį Norvegiją. Ši knyga buvo pripažinta geriausia 2011 metų knyga vaikams ir paaugliams.
   Aštuntos klasės mokiniai  poromis dalyvavo viktorinoje, uoliai atsakinėjo į klausimus. Taip jie susipažino su norvegų mokykla, papročiais, kompozitoriaus Edvardo Grygo gyvenimu ir kūriniais, išmoko keletą norvegų kalbos žodžių.
    Savo įspūdžiais iš kelionės į Norvegiją pasidalino  ir bibliotekininkė Ilona Baležentienė. Ji pakvietė mokinius esant galimybei keliauti, domėtis kitų šalių kultūra ir papročiais.

       1991 metais šią dieną įvyko masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus.
     Užimti atvyko specialiai parengta, sunkiąja karine technika ginkluota desantininkų grupė. Prie televizijos bokšto Vilniuje per 600 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, žuvo 14. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai atsisakė.      
               Jau vienuoliktą kartą  dalyvaudami pilietinėje iniciatyvoje „Atmintis gyva, nes liudija“ prisiminėme 1991 metų sausį, kuomet vienybės ir laisvės siekio vedini Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę.  Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę. 
               2018 metų sausio 12 d. 8.00 valandą dešimčiai minučių gimnazijos languose uždegėme vienybės ir atminimo žvakutes.  Koridoriuje mokiniai galėjo susipažinti su sausio 13-osios įvykių vaizdine medžiaga, kurią paruošė istorijos mokytoja Rita Berdnikova. 6 ir III g klasių mokiniai su istorijos mokytoja, Dieveniškių Adomo Mickevičiaus gimnazijos mokiniais vadovaujami Dieveniškių laisvalaikio salės direktorės Teresos Plotnikovos, aplankė Gintaro Žagunio žūties vietą ir uždegė atminimo žvakutes.
         

Valio, netrukus ateis Kalėdos! Kaip smagu visiems susirinkti į šventinį vaidinimą.

Šį kartą Kalėdų senelis nelinksmas – juo niekas nebetiki. Ir susiruošė jis… į pensiją! Dovanų maišas taip ir liko vėpsoti pamestas. Kur buvus, kur nebuvus ragana jo nusitvėrė. Tik negalėjo išsirinkti sau dovanos. Kalėdinių reikalų tvarkytojas raganos savivalei nepritarė (kaip galima knaisiotis po svetimus daiktus!), jis susirūpino ne juokais, kad dovanų maišas yra, o Kalėdų senelio nėra. Pasikvietęs Snieguolę,  išėjo jo ieškoti.

Ir vėl pasirodė ragana, ji vaikus labai nuliūdino sakydama, kad Kalėdų senelio nebus. Bet mažiai ja nepatikėjo, jie vis tiek lauks Kalėdų senelio… Raganai rūpėjo tik dovanų maišas, įkalbinėjo net savo draugą velnią jai padėti ir maišą pavogti.

Sutikę Kalėdų senelį ragana su velniu  jam meilikavo, vesdami už parankių  paklaidino ir jis atsidūrė nepažįstamoj vietoj…

Valstietis  išsiruošė į mišką eglutės. Be jos negali sugrįžti, juk mažieji laukia… Išsirinkęs pačią gražiausią jau kirs ir… staiga pamatė prie jos snaudžiantį Kalėdų senelį. Medkirtys  jį pažadino ir pas vaikus parlydėjo.

Kalėdų senelis nenubaudė raganos ir velnio, paragino susikibti rankomis ir pagalvoti, ką šiais metais gero ir gražaus esame nuveikę. Visi užtraukė bendrą dainą…

Gimnazijos direktorė Lolita Mikalauskienė  palinkėjo visiems šviesių džiaugsmingų šv. Kalėdų, Naujųjų metų, gėrio ir dvasinės šilumos. Mūsų parapijos klebonas Dominykas Valančiauskas, atvykęs pas mus su seserimi, pakvietė visus bendrai maldai. Šventei baigiantis pasidalinome kalėdaičiais, laužėme juos linkėdami  ramybės, sveikatos, džiaugsmo ir geresnių ateinančių metų.