Elektroninis dienynas
Į tradicinę močiučių ir senelių šventę dviejų mokyklų mokinius ir jų artimuosius sukvietė svetinga Dieveniškių laisvalaikio salės direktorė Teresa Plotnikova. Programą pradėjo Adomo Mickevičiaus gimnazijos auklėtiniai. Mokiniai seneliams šoko, deklamavo, dainavo, vaidino. Smagiai močiutės su anūkėliais pašoko scenoje ančiukų šokį.
Mūsų gimnazijos pradinukai pasveikino senelius, pašoko šokį „Linksmučiai“ ( mokytoja Ana Bandalevič). Su meile skambėjo eilės, dainos. Senelius sveikino ir priešmokyklinės grupės vaikai. Programėlės scenarijų sukūrė mokytoja Irena Ardišauskienė , muzikinis paruošimas mokytojo Gintaro Staniulio.
Dieveniškių laisvalaikio salės direktorė padėkojo programų dalyviams, mokytojams, paruošusiems mokinius, ir įteikė vaikams saldžių dovanų.
Šventei baigiantis vaikai apdovanojo savo senelius sukurtais suvenyrais, o laisvalaikio salės direktorė pakvietė pasivaišinti ir aptarti šventę.
Jau savaitės pradžioje mokykloje buvo jaučiamas prieššventinis sujudimas : pirmadienį ir antradienį tradiciškai buvo organizuojamos kūrybinės dirbtuvės. Pamokų metu klasėse mokiniai gamino atvirukus, įrašė sveikinimus, kūrė kalėdines puokštes, dalyvavo etnokultūros pamokose. Pasibaigus pamokoms vaikai ruošėsi naujametiniam karnavalui, dramos būrelio nariai repetavo. Kitą dieną moksleiviai spalvino atvirukus, įgarsino ir pristatė animacinius filmukus, žaidė judriuosius žaidimus.
Trečiadienį mokiniai, jų tėveliai ir mokytojai organizavo klasių rytmečius, o 10 val. susirinko salėje. Atvyko mūsų gerbiamas klebonas Domas Valančiauskas. Po maldos laužėme kalėdaičius, linkėjome vieni kitiems ramybės, santarvės, džiaugsmingų Kalėdų. Pradinių klasių mokiniai ir dramos studija parodė nuotaikingą spektaklį apie dingusią eglutę, senį besmegenį, nykštukus, raganą, Ledinuką ir Ledinukę. Senis Šaltis atnešė daug dovanėlių koncerto dalyviams ir mūsų pradinukams. O pačius mažiausius saldžiomis dovanėlėmis apdovanojo ir Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla. Renginio scenarijų sukūrė mokytoja Vilma Kisielytė – Hancharyk.
Direktorė Lolita Mikalauskienė padėkojo dalyvavusiems kūrybinėse dirbtuvėse, šventinėje programoje, palinkėjo linksmų Kalėdų, Naujųjų metų, mokiniams – smagių ir įspūdingų atostogų.
Daugiau žiūrėkite: https://www.facebook.com/dievenrytas/photo ir https://www.youtube.com/watch?v=ZdzLqanmNUM
2015-ieji paskelbti Etnografinių regionų metais. Ko gero, Lietuvos Respublikos Seimas taip pasielgė neatsitiktinai. Juk kiekvienam iš mūsų turi būti be galo svarbu puoselėti Lietuvos etnografinių regionų savitą kultūrą.
Dzūkija, Suvalkija, Aukštaitija, Žemaitija, Mažoji Lietuva – penki Lietuvos regionai. Nors ir nedidelė ta mūsų Lietuva, tačiau ji visa mūsų. Neatsitiktinai pirmoji etninės kultūros savaitės diena buvo skirta Lietuvos regionams. Ig ir II g klasių mokiniai apie kiekvieną regioną paruošė pristatymus. Ig klasės mokiniai papasakojo, koks dirvožemis, klimatas, vietovės būdingos Dzūkijai, Suvalkijai, Aukštaitijai, Žemaitijai, Mažajai Lietuvai, o IIg klasės mokiniai aptarė aprangą, namus, patiekalus bei tarmių ypatybes. Pamokai artėjant į pabaigą, mokinių laukė žinių patikrinimas. Etninės kultūros ir geografijos mokytojos paruošė kryžiažodį, kurį išspręsti turėjo visos pamokoje dalyvavusios klasės. Geriausiai, kaip ir buvo tikėtasi, sekėsi Ig ir IIg klasių mokiniams.
Antrą etninės kultūros savaitės dieną Ig klasės mokiniai ilgosios pertraukos metu visų klasių mokinius kvietė į aktų salę žaisti. Ne paslaptis, kad žaisdami patiriame malonumą, jie praskaidrina nuotaiką, o kartais padeda bendrauti. Šįsyk Ig klasės mokiniai dalį vaikų mokė, o kitiems tik priminė, kaip reikia žaisti lietuvių liaudies žaidimą „Jurgeli, meistreli, mokyk savo vaikus…“ Nei vienas žaidimo dalyvis nepasimetė, pakviestas į ratelio vidurį, tačiau linksmiausia buvo stebėti pačių mažiausių pasirodymus, kadangi tą dieną mažiausi buvo patys drąsiausi.
Jau pirmąją etninės kultūros savaitės dieną IIg klasės mokiniai mums priminė, kad kiekvienas regionas išsiskiria ne tik apranga, patiekalais, bet ir tarmės ypatybėmis, todėl ketvirtadienį kiekvienos pertraukos metu skambėjo įvairūs tarmiški tekstai. Dieveniškių miestelio gyventojai – Dzūkijos regiono atstovai, todėl pirmosios pertraukos metu skambėjo dzūkiški pasakojamieji tekstai bei dainos. Per kitas pertraukas mokiniai išgirdo suvalkietiškai, aukštaitiškai ir žemaitiškai skambančių dainų bei tekstų.
Paskutinę etninės kultūros savaitės dieną buvo nuspręsta organizuoti ne mokykloje, o Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Šio parko kultūrologė Irutė Eidukienė nuo pat ryto plušėjo mokydama 8 ir Ig klasės mokinius vyti juostas kaladėlėmis. Vaikams buvo ne kartą akcentuojama, kad, atliekant šį darbą, be galo svarbus kruopštumas ir atidumas, mat suklydus darbas gali būti sugadintas nepataisomai. Žinoma, trijų valandų neužteko net patiems kruopščiausiems, todėl dalis mokinių pabaigti vyti juostą nusprendė namuose.
Į Dieveniškių istorinį regioninį parką atvykę 6 ir 7 klasių mokiniai turėjo kitokios veiklos. Kultūrologė Irutė Eidukienė juos supažindino su šio krašto ypatybėmis, papasakojo, kuo šis parkas išsiskiria iš kitų Lietuvoje esančių regioninių parkų. Mokiniai turėjo galimybę ne tik pakeliauti „laiko juosta“, bet ir patys išbandyti kai kurias veiklas, pažaisti.
Etninės kultūros savaitė prabėgo nepastebimai. Taip dar kartą prisiminėme, kuo mes svarbūs ir ypatingi, kokie unikalūs mūsų tautos papročiai bei tradicijos. Mokiniai papildė savo žinių skrynelę, o įgytas žinias galės pritaikyti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.
Mokytoja Jolita Slavinskienė
Gyvenant naujųjų technologijų amžiuje, daugeliui iš mūsų mokymasis neįsivaizduojamas be kompiuterio, interaktyviosios lentos ar mobiliojo telefono. Juk kuo patrauklesnė pamokos forma, tuo geresni mokymosi rezultatai, tačiau etninės kultūros pamoką 5 ir 6 klasių mokiniams buvo nuspręsta vesti kitaip: atsisakyti šiuolaikinių technologijų ir pasitelkti tas priemones, kurių dalis mokinių net nėra matę.
Pasakius, jog pamoka bus kitokia, mokinių smalsumas išaugo akimirksniu, tačiau intrigą, ką veiksime artimiausias 45 minutes, pavyko išlaikyti iki pamokos pradžios. Mokiniai žino, kad per etninės kultūros pamokas prisimenamos mūsų senosios kartos tradicijos bei papročiai, bet šį kartą atsisakėme teorijos ir ėmėmės praktikos – „mušėme“ sviestą. Nei kaimiška grietinė, nei sviestmušė mokinių nenustebino, nes apie šio darbo atlikimą vaikai buvo bent girdėję, tačiau tik vienas kitas išbandęs. Iš pradžių mokiniai ginčijosi, kuris pirmas pradės „mušti“ sviestą, mat galvojo, jog tai pakankamai trumpas ir nesudėtingas darbas. Vis dėlto labai greitai vaikų užsidegimą keitė nuobodulys (kiek galima dirbti tą patį darbą, o rezultato nematyti). Negana to, ne visi susigundė pabandyti „mušti“ sviestą, o ką jau kalbėti apie šio gaminio plovimą galiausiai jį „sumušus“. Mokiniams šis vaizdas nebuvo labai estetiškas, todėl ne kiekvienas ryžosi ant duonos riekės tepti neįprastai geltono sviesto ir jo parag
auti. Užtat ragavusieji ilgai stebėjosi gaminio spalva bei skoniu.
auti. Užtat ragavusieji ilgai stebėjosi gaminio spalva bei skoniu.
Globalizacija, kosmopolitizmas palietė kiekvieną. Šiandien mes gyvename kitaip nei tėvai ar juolab seneliai, todėl jaunajai kartai nepriimtini darbai, kuriuos dirbdavo mūsų protėviai. Žingsnis po žingsnio supažindiname su savo tautos papročiais, mokome suvokti save kaip konkrečios tautos (šeimos, giminės), etnografinės srities atstovą. Etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pagrindas, padedantis palaikyti savo visuomenės narių pilietinę brandą, išlaikyti tarptautiniam bendradarbiavimui būtiną orumą, savarankiškumą ir savitumą, etninė kultūra nutiesia kelią į pilietinę visuomenę – ugdo toleranciją kitoms tautoms. Daug metų kryptingai mokome etnokultūros ir esame tikri, kad sustiprinome tautinę savimonę, todėl mūsų vaikai yra didesni Lietuvos patriotai, o užaugę mažiau linkę emigruoti.
Mokytoja Jolita Slavinskienė
7 – 8 klasės mokinės: Dominika Lukaševič, Ieva Gaidytė, Karolina Stankaitytė, Beata Subočiūtė ir Eva Gordynec dalyvavo rajoniniame konkurse „Sveikuolių sveikuoliai“, kurio tikslas – ugdyti mokinių, mokytojų ir visuomenės sveikatos specialistų gebėjimus saugoti ir stiprinti savo ir kitų sveikatą, skatinti bendrardarbiavimą ir gebėjimą dirbti komandoje. Kiekviena komanda turėjo sugalvoti sveikatos himną (su judesiu) ir atlikti kitas užduotis: judėjimo užduotis – estafetės, testą, viktoriną, klausimus ir atsakymus sveikos gyvensenos tematika, komandų kapitonų rungtį, užduotis žalingų įpročių prevencijos tema, žmogaus saugos tema. Mokytojai ir sveikatos priežiūros specialistai taip pat atliko jiems skirtas užduotis. Mūsų mergaitės buvo labai aktyvios, kūrybingos ir įdomios. Ačiū joms už norą atstovauti savo gimnaziją.
Penktadienio vakarą, lapkričio 20 dieną, gimnazijos durys vis varstėsi, o savo išbandymų nekantriai laukė vienuoliktokai… Visi kaltininkai susirinko gimnazijoje, tačiau jiems po ją ankščiau laiko pasivaikščioti nebuvo leidžiama, kadangi mokykla tapo kliūčių ruožu – psichiatrinės gydykla. Po visą gimnaziją, o taip pat ir lauke, buvo išdėliotos įvairiausios užduotys patikrinti vienuoliktokų vikrumą, greitumą, sumanumą ir kitas sąvybes. Užduočių būta visokių: jiems reikėjo pralįsti pro tunelį tamsoje, atsisėdus ant riešutų suskaičiuoti kiek ten jų, pernešti vandens balionėlius iš vieno indo į kitą be rankų einant antele, rasti siurprizus nenaudojant rankų inde pilname makaronų, atsigerti pelyno arbatos, parašyti pasižadėjimą dvyliktokams, praeitį pro siūlų labirintą nepaliečiant nei vieno siūlelio, uždegti degtuką nelaikant jo rankomis ir pasivaikščioti lauke su kojukais. Vienuoliktokų tikslas – surinkti visus parašus savo tuščiame pažymėjime.
Kai visos užduotys buvo atliktos visi vėl susirinko mokyklos fojė ir turėjo kartu padarę virvę iš pagalbinių priemonių atidaryti duris į ateitį. Kiek pasistengus, jiems tai puikiai pavyko. Atidarę duris kaltininkai jau buvo apraminę savo emocijas, bet pastebėjo, kad nėra jų klasės auklėtojos ir išsilakstė po mokyklą jos ieškoti. Radę auklėtoją visi vienuoliktokai turėjo garsiai pasižadėti gerbti, mylėti, branginti ir visaip kitaip garbinti dvyliktokus. Po pasižadėjimo kiekvienas vienuoliktokas buvo simboliškai apdovanotas.
Nors vienuoliktokai išsipurvino, pavargo, tačiau liko patenkinti ir patys suprato, kad vienuoliktoko vardą užsitarnavo garbingai.
Užbaigdami šalies mokymo įstaigų bendrų edukacinių veiklų konkurso ,,Būkime kartu" projektą ,,Pažinkime vieni kitus" ir įgyvendindami Šalčininkų rajono savivaldybės sveikatos programos projektą „ Sportas – Grožis – Sveikata“ mokiniai su mokytojais vyko į kultūrinę pažintinę kelionę po Vilnių. Pažintį su miestu pradėjo nuo baroko perlo, puošniausios bažnyčios pasaulyje - Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Toliau aplankė Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčias, Lietuvos dailės muziejų, Radvilų rūmų muziejų, Lietuvos valdovų rūmus ir Lietuvos taikomosios dailės muziejuje mados istoriko ir kolekcininko Aleksandro Vasiljevo parodą.
aikomosios dailės muziejuje mados istorikas ir kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas
Visą straipsnį galite rasti http://www.tv3.lt/naujiena/805410/a-vasiljevas-atidare-nauja-parodav
Visą straipsnį galite rasti http://www.tv3.lt/naujiena/805410/a-vasiljevas-atidare-nauja-parodav
Šios dienos vaikai laukė ilgai. Į gimnaziją atvyko tikrų tikriausias vaikų rašytojas Vytautas Račickas ! Rašytojas, kurio knyga ,,Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais" šiemet pripažinta geriausia metų knyga. Labiausiai pasisekė septintokams: rašytojas vedė jiems lietuvių literatūros pamoką pagal unikalią programą tema „ Tekstas. Kontekstas. Potekstė“ . Pamokoje Vytautas Račickas pateikė įdomias užduotis, padovanojo mokiniams ir mokytojai knygelių bei kompaktinių plokštelių.
Į susitikimą buvo pakviesti 3-8 klasių mokiniai su mokytojais. Rašytojas pasakojo apie savo kūrybą, pristatė naujas knygas, skaitė ištraukas. Mokiniai uždavė svečiui daug klausimų. Pamokai baigiantis direktorė Lolita Mikalauskienė padėkojo gerbiamam rašytojui už įdomų pasakojimą ir padovanojo vaikų darbo laimės medelį- suvenyrą ir mūsų gimnazijos ženkliuką. Tokį patį ženkliuką įteikė ir Juozui Žitkauskui, kuris lydėjo rašytoją pas mus. Rašytojas dėkojo smalsiems jo kūrybos gerbėjams ir padovanojo gimnazijai savo knygų.
Lapkričio 17 d. gabiausi mokyklos fizikai vyko į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą.
Čia jie susitiko su dėstytojais, aplankė laboratorijas, pamatė naujausius mokslinius išradimus.
Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti jau tryliktus metus inicijavo lapkričio 16-osios – Tarptautinės tolerancijos dienos paminėjimą Lietuvoje. Šiais metais Tolerancijos dienos simbolis – MOZAIKA.
Šių metų tolerancijos simboliu pasirinkome gėlę.Lapkričio 16 dieną per dorinio ugdymo pamokas visų gimnazijos klasių mokiniai aptarė tolerancijos sąvokos reikšmę, kūrė savo Tolerancijos gėlės žiedlapį, kuriuos vėliau sudėjo į vieną gražų žiedą eksponuojamą gimnazijos koridoriuje. Šį darganotą, vėlyvą rudenį mokinių rankomis gaminta spalvinga gėlė ne vienam pakelė nuotaiką.Tegul šis tolerancijos žiedas būna simboliu jungiančiu mus gražiems darbams.