Elektroninis dienynas
„Žiema žiema, bėk iš kiemo, jei nebėgsi, išvarysim“, – tokiais žodžiais degindami Morę pradinių klasių mokiniai iš „Ryto“ gimnazijos kiemo varė žiemą. Aišku, sniego jau kelios dienos nebuvo likę nė saujos, bet gerai paieškojus įvairiose žemumose ar įdubose dar buvo galima atrasti, todėl kad nutukusi žiema nesugrįžtų, ją varyti reikėjo. Ir varė ne tik pradinių klasių mokiniai, tačiau ir visi likusieji gimnazijos bendruomenės nariai.
Žiemos varymo šventę pradėjo senelis ir senelė, besikalbėdami apie Užgavėnes, svarbesnių darbų pabaigą, maisto ruošimą. Juos aplankiusios kaimynės pasidalino įvairiais prietarais, smagiai pasišoko ir vėl išskubėjo į namus, mat dar ne visos buvo prigaminusios pakankamai patiekalų Užgavėnių šventei. Vos kaimynėms išskubėjus, į senelių trobą įlėkė Lašininis, prašydamas gelbėti jį nuo įniršusio Kanapinio. Vis dėlto pastarasis buvo nenugalimas. Paskelbus Kanapinio pergalę, visi rinkosi į gimnazijos kiemą smagiai pasišokti ir padainuoti. O kad žiema nepradėtų kaišioti pagalių tvirtais žingsniais žengiančiam pavasariui, sudeginome paskutinį jos simbolį – Morę. Šventei artėjant į pabaigą prisiminėme, kad dar ne visi šiandien valgėme dvylika kartų, todėl pirštus apsilaižydami skanavome pačių mokinių iškeptų blynų.
Toje šventėje ir aš buvau: su visais šokau, dainavau, uogienės ant blynelių tepiau, kartu su kitais skanavau, o ką girdėjau ir mačiau, viską užrašiau…
Jolita Slavinskienė