Elektroninis dienynas
Šią svarbią datą susirinkome minėti Dieveniškių laisvalaikio salėje. Į šventę atvyko: Dieveniškių Adomo Mickevičiaus gimnazijos mokiniai ir mokytojai, Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos bendruomenė, Dieveniškių užkardos atstovai, mokinių tėveliai.
Šventinę programą parodė mūsų gimnaziztai: koncertavo dramos studijos „Arlekinas“ aktoriai, šokių būrelio nariai, muzikantai ir dainininkai. Gražiai skambėjo dainos, eilės, kūriniai pianinu, šokėjai džiugino ne vienu šokiu.
Gimnazijos direktorė Lolita Mikalauskienė priminė mums svarbią Vasario 16-osios istoriją, paragino jaunimą būti sąmoningais savo šalies piliečiais, savo darbais prisidėti prie savo krašto gerovės, kurti savo šviesią ateitį.
Koncertinę programą ruošė lietuvių kalbos mokytoja Vilma Kisielytė- Hancharyk, šokių mokytoja Ana Bandalevič, muzikos mokytojas Gintaras Staniulis. Džiugu, kad koncertas suteikė visiems gerų emocijų.
Laisvalaikio salės direktorė Teresa Plotnikova padėkojo už puikią programą ir sukurtą šventinę nuotaiką.
Švento Valentino diena, kitaip dar vadinama įsimylėjėlių diena, pasaulyje švenčiama labai įvairiai. Japonijoje priimta dovanoti šokoladą, amerikiečiai siunčia atvirukus visiems, kuriuos myli, vokiečiai, belgai ir austrai savo mylimiesiems dovanoja gėlių ir saldumynų, o štai švedai ir italai Valentino dienos iš viso nešvenčia.
Mes, kaip ir daugelis pasaulio tautų, irgi paminėjome šią dieną. Jau iš vakaro raudonos širdelės puošė kabinetų duris, o mokyklos duris- iš mažų širdelių didelė širdis. Pertraukų metu skambėjo muzika, mokiniai rinkosi fojė ir atsakinėjo į klausimus, žaidė žaidimą „Perduok balioną“. Už teisingus atsakymus dalyviai pelnė saldžius prizus.
Šią dieną mokiniai savo jausmus išreiškė dovanodami mažutes širdeles vieni kitiems ir savo mokytojams. Vakare Mokinių taryba pakvietė visus į gimnazijos salę kartu pažiūrėti romantišką filmą.
Smagiai žiemos šventei vaikai ruošėsi: piešė kaukes, iškabino daugybę jų mokyklos koridoriuje. Nors ir baisios Užgavėnių kaukės, bet jos visos šypsojosi. Ir ne atsitiktinai. Juk ši šventė labai linksma!
Vasario 9 dieną dvyliktą valandą prie mokyklos šurmuliavo didelis būrys šventės dalyvių. Vaikštinėjo maži velniukai, čigonaitės, kur buvę kur nebuvę ir Lašininis su Kanapiniu atskubėjo. Aikštės viduryje stovėjo didžiulė „moteriškė“ Morė.
Mokiniai ir mokytojai ėjo ratelius, žaidė žaidimus, smagiai šoko polką. Čigonaitės visus vaišino blynais. Susikibo ir Lašininis su Kanapiniu.
Šventei baigiantis Morė buvo sudeginta. Žiema jau išvaryta, beliko tik pasikviesti pavasarį.
Daugiau nuotraukų www.facebook.com/dievenrytas
Sausio 30 dieną vykome į jau 19-ąją šventę vykstančią Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje. Šių metų „Šalčios aleliumuose“ dalyvavo: Seimo narys Rytas Kupčinskas, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, draugijos Kauno skyriaus nariai Alfonsas Petrukevičius ir Nijolė Dlugauskaitė, Vilniaus apskrities atstovai ir daug kitų garbingų svečių.
Namų darbus tema „ Dainuoju Lietuvą“ ruošė visas būrys gimnazijos bendruomenės. Mokytoja Vilma Kisielytė – Hancharyk ne tik sukūrė scenarijų „ Tėvynė šneka – aš girdžiu“, bet ir buvo atsakinga už visą programą , mokytoja Ana Bandalevič kūrė šokius, mokytojas Gintaras Staniulis ruošė muzikinę dalį. Kad mokiniai scenoje atrodytų nepriekaištingai dirbo gimnazijos direktorės vadovaujama komanda: mokytoja Lilija Urbelevič padėjo siūti drabužius, socialinė pedagogė Oksana Davleševičienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Regina Barsulienė padėjo mokiniams pasipuošti, o direktoraus pavaduotoja ūkio reikalams Leonarda Šilobrit su savo darbuotojomis užtikrino, kad visi drabužiai būtų nepriekaištingai išskalbti ir išlyginti .
Prieš šią šventę Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje vyko piešinių konkursas. Jame dalyvavo ir mūsų mokyklos mokiniai. 5-8 klasių grupėje pirmą vietą laimėjo Ieva Gaidytė. Antrą vietą vyresniųjų mokinių grupėje laimėjo IV g klasės mokinė Ema Mackevičiūtė. Šventės metu mokinės buvo apdovanotos padėkomis ir dovanėlėmis. Moksleives ruošė mokytoja Renata Bartkevič.
Šventei baigiantis mokytojų darbas ruošiant mokinius renginiui buvo įvertintas padėkomis .
Kitų metų jau jubiliejinės šventės tema „ Lietuva – tai aš“.
Daugiau nuotraukų žiūrėkite www.facebook.com/dievenrytas
Sausio 25 d. I g ir II g klasių mokiniai lankėsi Šalčininkų teritorinėje darbo biržoje, policijos komisariate, priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, bei SODROS poskyryje. Su mokiniais maloniai bendravo šių įstaigų atstovai, kurie aprodė savo įstaigas, supažindino su darbo specifika, galimybėmis ir atsakė į vaikų klausimus. Dėkojame už nuoširdų bendradarbiavimą.
Į tradicinę močiučių ir senelių šventę dviejų mokyklų mokinius ir jų artimuosius sukvietė svetinga Dieveniškių laisvalaikio salės direktorė Teresa Plotnikova. Programą pradėjo Adomo Mickevičiaus gimnazijos auklėtiniai. Mokiniai seneliams šoko, deklamavo, dainavo, vaidino. Smagiai močiutės su anūkėliais pašoko scenoje ančiukų šokį.
Mūsų gimnazijos pradinukai pasveikino senelius, pašoko šokį „Linksmučiai“ ( mokytoja Ana Bandalevič). Su meile skambėjo eilės, dainos. Senelius sveikino ir priešmokyklinės grupės vaikai. Programėlės scenarijų sukūrė mokytoja Irena Ardišauskienė , muzikinis paruošimas mokytojo Gintaro Staniulio.
Dieveniškių laisvalaikio salės direktorė padėkojo programų dalyviams, mokytojams, paruošusiems mokinius, ir įteikė vaikams saldžių dovanų.
Šventei baigiantis vaikai apdovanojo savo senelius sukurtais suvenyrais, o laisvalaikio salės direktorė pakvietė pasivaišinti ir aptarti šventę.
Jau savaitės pradžioje mokykloje buvo jaučiamas prieššventinis sujudimas : pirmadienį ir antradienį tradiciškai buvo organizuojamos kūrybinės dirbtuvės. Pamokų metu klasėse mokiniai gamino atvirukus, įrašė sveikinimus, kūrė kalėdines puokštes, dalyvavo etnokultūros pamokose. Pasibaigus pamokoms vaikai ruošėsi naujametiniam karnavalui, dramos būrelio nariai repetavo. Kitą dieną moksleiviai spalvino atvirukus, įgarsino ir pristatė animacinius filmukus, žaidė judriuosius žaidimus.
Trečiadienį mokiniai, jų tėveliai ir mokytojai organizavo klasių rytmečius, o 10 val. susirinko salėje. Atvyko mūsų gerbiamas klebonas Domas Valančiauskas. Po maldos laužėme kalėdaičius, linkėjome vieni kitiems ramybės, santarvės, džiaugsmingų Kalėdų. Pradinių klasių mokiniai ir dramos studija parodė nuotaikingą spektaklį apie dingusią eglutę, senį besmegenį, nykštukus, raganą, Ledinuką ir Ledinukę. Senis Šaltis atnešė daug dovanėlių koncerto dalyviams ir mūsų pradinukams. O pačius mažiausius saldžiomis dovanėlėmis apdovanojo ir Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla. Renginio scenarijų sukūrė mokytoja Vilma Kisielytė – Hancharyk.
Direktorė Lolita Mikalauskienė padėkojo dalyvavusiems kūrybinėse dirbtuvėse, šventinėje programoje, palinkėjo linksmų Kalėdų, Naujųjų metų, mokiniams – smagių ir įspūdingų atostogų.
Daugiau žiūrėkite: https://www.facebook.com/dievenrytas/photo ir https://www.youtube.com/watch?v=ZdzLqanmNUM
2015-ieji paskelbti Etnografinių regionų metais. Ko gero, Lietuvos Respublikos Seimas taip pasielgė neatsitiktinai. Juk kiekvienam iš mūsų turi būti be galo svarbu puoselėti Lietuvos etnografinių regionų savitą kultūrą.
Dzūkija, Suvalkija, Aukštaitija, Žemaitija, Mažoji Lietuva – penki Lietuvos regionai. Nors ir nedidelė ta mūsų Lietuva, tačiau ji visa mūsų. Neatsitiktinai pirmoji etninės kultūros savaitės diena buvo skirta Lietuvos regionams. Ig ir II g klasių mokiniai apie kiekvieną regioną paruošė pristatymus. Ig klasės mokiniai papasakojo, koks dirvožemis, klimatas, vietovės būdingos Dzūkijai, Suvalkijai, Aukštaitijai, Žemaitijai, Mažajai Lietuvai, o IIg klasės mokiniai aptarė aprangą, namus, patiekalus bei tarmių ypatybes. Pamokai artėjant į pabaigą, mokinių laukė žinių patikrinimas. Etninės kultūros ir geografijos mokytojos paruošė kryžiažodį, kurį išspręsti turėjo visos pamokoje dalyvavusios klasės. Geriausiai, kaip ir buvo tikėtasi, sekėsi Ig ir IIg klasių mokiniams.
Antrą etninės kultūros savaitės dieną Ig klasės mokiniai ilgosios pertraukos metu visų klasių mokinius kvietė į aktų salę žaisti. Ne paslaptis, kad žaisdami patiriame malonumą, jie praskaidrina nuotaiką, o kartais padeda bendrauti. Šįsyk Ig klasės mokiniai dalį vaikų mokė, o kitiems tik priminė, kaip reikia žaisti lietuvių liaudies žaidimą „Jurgeli, meistreli, mokyk savo vaikus…“ Nei vienas žaidimo dalyvis nepasimetė, pakviestas į ratelio vidurį, tačiau linksmiausia buvo stebėti pačių mažiausių pasirodymus, kadangi tą dieną mažiausi buvo patys drąsiausi.
Jau pirmąją etninės kultūros savaitės dieną IIg klasės mokiniai mums priminė, kad kiekvienas regionas išsiskiria ne tik apranga, patiekalais, bet ir tarmės ypatybėmis, todėl ketvirtadienį kiekvienos pertraukos metu skambėjo įvairūs tarmiški tekstai. Dieveniškių miestelio gyventojai – Dzūkijos regiono atstovai, todėl pirmosios pertraukos metu skambėjo dzūkiški pasakojamieji tekstai bei dainos. Per kitas pertraukas mokiniai išgirdo suvalkietiškai, aukštaitiškai ir žemaitiškai skambančių dainų bei tekstų.
Paskutinę etninės kultūros savaitės dieną buvo nuspręsta organizuoti ne mokykloje, o Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Šio parko kultūrologė Irutė Eidukienė nuo pat ryto plušėjo mokydama 8 ir Ig klasės mokinius vyti juostas kaladėlėmis. Vaikams buvo ne kartą akcentuojama, kad, atliekant šį darbą, be galo svarbus kruopštumas ir atidumas, mat suklydus darbas gali būti sugadintas nepataisomai. Žinoma, trijų valandų neužteko net patiems kruopščiausiems, todėl dalis mokinių pabaigti vyti juostą nusprendė namuose.
Į Dieveniškių istorinį regioninį parką atvykę 6 ir 7 klasių mokiniai turėjo kitokios veiklos. Kultūrologė Irutė Eidukienė juos supažindino su šio krašto ypatybėmis, papasakojo, kuo šis parkas išsiskiria iš kitų Lietuvoje esančių regioninių parkų. Mokiniai turėjo galimybę ne tik pakeliauti „laiko juosta“, bet ir patys išbandyti kai kurias veiklas, pažaisti.
Etninės kultūros savaitė prabėgo nepastebimai. Taip dar kartą prisiminėme, kuo mes svarbūs ir ypatingi, kokie unikalūs mūsų tautos papročiai bei tradicijos. Mokiniai papildė savo žinių skrynelę, o įgytas žinias galės pritaikyti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.
Mokytoja Jolita Slavinskienė
Gyvenant naujųjų technologijų amžiuje, daugeliui iš mūsų mokymasis neįsivaizduojamas be kompiuterio, interaktyviosios lentos ar mobiliojo telefono. Juk kuo patrauklesnė pamokos forma, tuo geresni mokymosi rezultatai, tačiau etninės kultūros pamoką 5 ir 6 klasių mokiniams buvo nuspręsta vesti kitaip: atsisakyti šiuolaikinių technologijų ir pasitelkti tas priemones, kurių dalis mokinių net nėra matę.
Pasakius, jog pamoka bus kitokia, mokinių smalsumas išaugo akimirksniu, tačiau intrigą, ką veiksime artimiausias 45 minutes, pavyko išlaikyti iki pamokos pradžios. Mokiniai žino, kad per etninės kultūros pamokas prisimenamos mūsų senosios kartos tradicijos bei papročiai, bet šį kartą atsisakėme teorijos ir ėmėmės praktikos – „mušėme“ sviestą. Nei kaimiška grietinė, nei sviestmušė mokinių nenustebino, nes apie šio darbo atlikimą vaikai buvo bent girdėję, tačiau tik vienas kitas išbandęs. Iš pradžių mokiniai ginčijosi, kuris pirmas pradės „mušti“ sviestą, mat galvojo, jog tai pakankamai trumpas ir nesudėtingas darbas. Vis dėlto labai greitai vaikų užsidegimą keitė nuobodulys (kiek galima dirbti tą patį darbą, o rezultato nematyti). Negana to, ne visi susigundė pabandyti „mušti“ sviestą, o ką jau kalbėti apie šio gaminio plovimą galiausiai jį „sumušus“. Mokiniams šis vaizdas nebuvo labai estetiškas, todėl ne kiekvienas ryžosi ant duonos riekės tepti neįprastai geltono sviesto ir jo parag
auti. Užtat ragavusieji ilgai stebėjosi gaminio spalva bei skoniu.
auti. Užtat ragavusieji ilgai stebėjosi gaminio spalva bei skoniu.
Globalizacija, kosmopolitizmas palietė kiekvieną. Šiandien mes gyvename kitaip nei tėvai ar juolab seneliai, todėl jaunajai kartai nepriimtini darbai, kuriuos dirbdavo mūsų protėviai. Žingsnis po žingsnio supažindiname su savo tautos papročiais, mokome suvokti save kaip konkrečios tautos (šeimos, giminės), etnografinės srities atstovą. Etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pagrindas, padedantis palaikyti savo visuomenės narių pilietinę brandą, išlaikyti tarptautiniam bendradarbiavimui būtiną orumą, savarankiškumą ir savitumą, etninė kultūra nutiesia kelią į pilietinę visuomenę – ugdo toleranciją kitoms tautoms. Daug metų kryptingai mokome etnokultūros ir esame tikri, kad sustiprinome tautinę savimonę, todėl mūsų vaikai yra didesni Lietuvos patriotai, o užaugę mažiau linkę emigruoti.
Mokytoja Jolita Slavinskienė
7 – 8 klasės mokinės: Dominika Lukaševič, Ieva Gaidytė, Karolina Stankaitytė, Beata Subočiūtė ir Eva Gordynec dalyvavo rajoniniame konkurse „Sveikuolių sveikuoliai“, kurio tikslas – ugdyti mokinių, mokytojų ir visuomenės sveikatos specialistų gebėjimus saugoti ir stiprinti savo ir kitų sveikatą, skatinti bendrardarbiavimą ir gebėjimą dirbti komandoje. Kiekviena komanda turėjo sugalvoti sveikatos himną (su judesiu) ir atlikti kitas užduotis: judėjimo užduotis – estafetės, testą, viktoriną, klausimus ir atsakymus sveikos gyvensenos tematika, komandų kapitonų rungtį, užduotis žalingų įpročių prevencijos tema, žmogaus saugos tema. Mokytojai ir sveikatos priežiūros specialistai taip pat atliko jiems skirtas užduotis. Mūsų mergaitės buvo labai aktyvios, kūrybingos ir įdomios. Ačiū joms už norą atstovauti savo gimnaziją.
