Elektroninis dienynasArchyvas 2017 kovas 12
Minint 27-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo – 1990 metų kovo 11-osios – metines, dalyvavome pilietinėje iniciatyvoje „Gyvasis tautos žiedas“. Nacionalinę pilietiškumo iniciatyvą inicijavo Tarptautinė komisija kartu su šios idėjos autoriais – Panevėžio Kastyčio Ramanausko lopšeliu-darželiu.
Šia iniciatyva buvo siekiama masiškai, patraukliai ir žaismingai paminėti vieną svarbiausių mūsų valstybės istorinių datų. Paskatinti jaunimą pamąstyti ir padiskutuoti, ką reiškia laisvė ir demokratija, parodyti, kad laisvė nėra duotybė – už ją reikia kovoti ir aukotis, ja reikia rūpintis, ją puoselėti ir dėl jos dirbti kiekvieną dieną, prisiminti, kokiomis sąlygomis ir kaip buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė 1990 metais, kaip ji buvo ginama, kaip buvo siekiama jos įtvirtinimo, sustiprinimo ir tarptautinio pripažinimo;
Kaip ir kasmet pavasarėjant „Ryto“ gimnazijoje kovo 6 – 9 dienomis nušurmuliavo senokai tradicine tapusi Lietuvių kalbos savaitė. Pagrindinis tokios savaitės tikslas – kuo įvairesnėmis priemonėmis populiarinti lietuvių kalbą, jos mokymąsi daryti kiek įmanoma patrauklesnį šiuolaikiniam mokiniui.
Kovo šeštą dieną ilgosios pertraukos metu visų klasių mokiniai aktyviai įsitraukė į akciją „Išgelbėk pačią lietuviškiausią raidę Ė“. Net patys mažiausi gimnazijos mokinukai atidžiai rinko ir rašė žodžius, turinčius šią raidę. Vaikai supranta, kad gyvename šiuolaikinių technologijų amžiuje ir nuolat skubėdami tiesiog pamirštame diakritinius ženklus. O raidės be taškelių ar kitų ženklų išties skurdina ir menkina mūsų kalbą.
Kovo septintoji – diena, skirta Kalbos kultūros metams paminėti. Taisėme dažniausiai pasitaikančias kalbos kultūros klaidas, bandėme atgaivinti senuosius posakius – juk būtent jie ir yra lietuvių kalbos turtas ir savastis.
Kovo aštuntąją pavadinome Paukščių diena. Ir visiškai neatsitiktinai – kovo dešimtoji nuo seno liaudyje vadinama Keturiasdešimties paukščių diena, nes buvo tikima, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę. Deja, šiandien mes pažįstame vos vieną kitą paukščių rūšį. Mokiniai gavo plakatus su pavaizduotais paukščiai, kurie buvo minimi A. Baranausko „Anykščių šilelyje“. Jiems teko ne tik parašyti, koks paukštis vaizduojamas, bet ir nurodyti, kokia to paukščio giesmelė. Nors užduotis nebuvo lengva, mokiniams paukščius atpažinti pavyko.
Kovo devintąją rinkomės į komandų varžytuves. Komandų kapitonais tapo III g klasės mokiniai. Jie ne tik sėkmingai subūrė komandas, bet pasirūpino originaliais namų darbais, komandos įvaizdžiu. Viktorinos tema šiais metais kiek kitokia nei kasmet – kalbėjome tik apie Rytų ir Pietryčių Lietuvą: geografinius objektus, istorinius įvykius, žymius žmones, miestų ir miestelių herbus, vietovardžių kirčiavimą. Klausimai ir užduotys nebuvo lengvi, tačiau neprastai pasirengusios komandoms didelio vardo nebuvo – lukšteno juos kaip riešutus, kurių, kaip pastebėjome, netrūksta miestų ir miestelių heraldikoje.
Viktorinai pasibaigus, apdovanojome nugalėtojus. Apibendrinamąjį žodį tardama gimnazijos direktorė Lolita Mikalauskienė pastebėjo, kad kasmet užduotys tampa vis išradingesnės, o ir mokiniai stebina entuziazmu ir nesibaigiančia fantazija.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Vilma Kisielytė-Hancharyk
