Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ gimnazija

      Kovo 2 dieną gimnazijoje  didelė  šventė: susirinko mielos mūsų  močiutės, seneliai.  Vaikai  labai džiaugėsi  jų sulaukę ir stengėsi kuo puikiausiai atlikti visą šventinę programą.

      Vedėjai Modestas ir Aistė pristatė visus dalyvius. Vaikai  padainavo  dainas „Močiutėle, kokia tu graži“, „Du gaideliai“, „Pas močiutę vakarojau…“. Pradinukai pašoko smagius ritmingus šokius bei pakvietė močiutes ir senelius į bendrą ratelį  išmokti naują, jų mėgstamą šokį.

       Eilėmis vaikai išsakė savo švelnius jausmus mylimiems senoliams, linkėjo seneliams dangiškos palaimos, širdimi nesenti, džiaugtis gyvenimu, padovanoti anūkėliams daug daug gerų patarimų.

       Gimnazijos direktorė Lolita Mikalauskienė džiaugėsi ir dėkojo, kad į šventę susirinko daug močiučių ir senelių. Malonu, kad surado laiko ateiti ir pasidžiaugti anūkėlių pasiekimais. Vadovė pakvietė lankytis gimnazijoje ir tada, kai jauniausios atžalėlės  mokysis vyresnėse klasėse.

        Šventei baigiantis vaikai įteikė  seneliams savo sukurtas dovanėles.

 

            „Žiema žiema, bėk iš kiemo, jei nebėgsi, išvarysim“, – tokiais žodžiais degindami Morę pradinių klasių mokiniai iš „Ryto“ gimnazijos kiemo varė žiemą. Aišku, sniego jau kelios dienos nebuvo likę nė saujos, bet gerai paieškojus įvairiose žemumose ar įdubose dar buvo galima atrasti, todėl kad nutukusi žiema nesugrįžtų, ją varyti reikėjo. Ir varė ne tik pradinių klasių mokiniai, tačiau ir visi likusieji gimnazijos bendruomenės nariai.

           Žiemos varymo šventę pradėjo senelis ir senelė, besikalbėdami apie Užgavėnes, svarbesnių darbų pabaigą, maisto ruošimą. Juos aplankiusios kaimynės pasidalino įvairiais prietarais, smagiai pasišoko ir vėl išskubėjo į namus, mat dar ne visos buvo prigaminusios pakankamai patiekalų Užgavėnių šventei. Vos kaimynėms išskubėjus, į senelių trobą įlėkė Lašininis, prašydamas gelbėti jį nuo įniršusio Kanapinio. Vis dėlto pastarasis buvo nenugalimas. Paskelbus Kanapinio pergalę, visi rinkosi į gimnazijos kiemą smagiai pasišokti ir padainuoti. O kad žiema nepradėtų kaišioti pagalių tvirtais žingsniais žengiančiam pavasariui, sudeginome paskutinį jos simbolį – Morę. Šventei artėjant į pabaigą prisiminėme, kad dar ne visi šiandien valgėme dvylika kartų, todėl pirštus apsilaižydami skanavome pačių mokinių iškeptų blynų.

  Toje šventėje ir aš buvau: su visais šokau, dainavau, uogienės ant blynelių tepiau, kartu su kitais skanavau, o ką girdėjau ir mačiau, viską užrašiau…

   Jolita Slavinskienė

 

 

 

         Gimnazijos pirmame aukšte didžiulis sujudimas: pertraukos metu prekystaliai  buvo nukrauti įvairiomis gėrybėmis: žagarėliais, keksiukais, „grybukais“, vafliais… Prie  stalų daug rimtų „pardavėjų“.  Kiekvienas pirkėjas galėjo pasirinkti ir nebrangiai įsigyti norimą skanėstą. Mažiausieji pardavėjai labai  džiaugėsi  nauja patirtimi. Kitą pertrauką buvo parduoti likę kepiniai.