Elektroninis dienynas
Saulėtą ir šiltą penktadienio pavakarę moksleiviai ir visi smalsaujantys susirinko prie gimnazijos. Čia vienuoliktokų laukė daug klastingų užduočių ir kliūčių ruožas su „raizgyne“. Įveikę visus išbandymus jie galėjo tikėtis būti pakrikštyti, t. y. užlipti ant aukščiausios ugdymo pakopos.
Staniulio, prisijungė prie didžiulio būrio muzikantų iš visos Lietuvos.
2018 m. birželio 14-ąją Lietuvoje buvo minimi 77 metai nuo pirmųjų masinių Lietuvos gyventojų trėmimų, prasidėjusių 1941 metais. Šiemet mūsų gimnazija taip pat prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Raktai iš paliktų namų…“
Štai ir baigėsi mokslo metai. Susirinkome gimnazijos salėje pabūti kartu. Šią dieną pagerbėme dešimtokus, įveikusius nelengvus egzaminus ir įžengusius į aukštesnę mokymosi pakopą. I g klasės gimnazistai Ieva ir Edvinas pakvietė juos užimti baltais balionais papuoštas vietas.
Gimnazijos direktorė Lolita Mikalauskienė įteikė daug daug padėkų gerai besimokantiems bei aktyviai dirbusiems savo ir mokyklos labui. Vadovė džiaugėsi visais mokinių pasiekimais, linkėjo ir toliau sėkmingai dirbti, turtinti savo žinių kraitelę, sportuoti. Visiems linkėjo kuo didžiausios sėkmės ir saugios vasaros.
Ekrane pamatėme daug smagių akimirkų iš dešimtokų gyvenimo gimnazijoje. Seniai pamirštos nuotraukos ne vieną labai pralinksmino. Ieva ir Edvinas pakvietė atlikti užduotį: įvairių žinomų herojų nuotraukas vaizdajuostėje komentuoja gimnazijos bendruomenė. Reikia atspėti, apie kurį gimnazistą kalbama. Pasirodo, dešimtokai vieni kitus tikrai pažįsta!
Renginio vedėjai turėjo ir daugiau užduočių: buvo tikrinamos ir matematikos žinios. Ir čia gimnazistai nenuvylė.
Dešimtokai parengė ir namų darbą: Saulė, Zofija ir Karina pašoko plastišką šokį. Jos sulaukė daug plojimų.
Baigėsi mokslo metai. Vieniems jie buvo nelengvi, kitiems – praėję nejučia, dar kitiems – smagūs ir labai turiningi. Džiaukimės savo pasiekimais, pabūkime dar truputį kartu… Lik sveika, mokykla… iki rudens!
Vakare susirinkome gimnazijos salėje. Atėjo visi, kurie norėjo linksmai praleisti laiką. Ir neapsiriko!
Mokinių taryba pristatė net 19 nominacijų, o jų būta įvairių: „ Metų tinginys“, „Metų atradimas“ ir kitos.
Žaidimai išjudino visus: iš pradžių žaidė drąsiausi, vėliau įsijungė visi susirinkusieji. Ypač buvo smagu žaisti paskutinį žaidimą. Žaidėjai susėdo ratu, tik vienas neteko vietos ir stovėjo rato viduryje. Jis turėjo ištarti žodžius: „ vėjas pūtė ir nešė tuos, kurie dėvi džinsus…“ Visi „džinsuoti“ turėjo pakilti nuo kėdžių ir greitai persėsti į kurią nors laisvą vietą. Netekęs vietos žaidėjas turėjo stoti į rato vidurį ir kartoti žodžius, pridėdamas vis kitokią jų pabaigą.
Laikas, praleistas kartu, mokinius išjudino ir subūrė. Pasisėmę geros nuotaikos sugrįžome į savo namus.
Suskambo klasėje skambutis… paskutinis. Iš pirmo aukšto vedini pirmokėlių mūsų abiturientai pakilo į trečią aukštą. Žengdami spalvotomis „pėdutėmis“ jie įėjo į gimnazijos salę.
Abiturientų pasveikinti atvyko buvę mokiniai, jaunesnieji draugai, juos mokę mokytojai. Pirmieji gimnazistus sveikino pradinukai. Margarita Salavei padainavo dainelę „Kirmėliukas“, o vaikai kartu pašoko smagų šokį.
Teko abiturientams dalyvauti ir viktorinoje. Šįkart pagyrų jiems nepagailėta, mat į daugelį klausimų atsakė teisingai.
Gimnazijos direktorė Lolita Mikalauskienė pasidžiaugė, kad dvidešimt ketvirtoji abiturientų laida buvo šauni ir labai aktyvi. Į mokslo viršūnes ne visi kopė, bet sportavo, vaidino, šoko. Gimnazijos vadovė palinkėjo drąsiai eiti savo keliu, siekti užsibrėžtų tikslų ir, žinoma, pagauti sėkmės paukštę. Daug šiltų linkėjimų išgirdo dvyliktokai, daug mielų dovanėlių gavo. Ketvirtokai net padovanojo savo pačių pieštus abiturientų „portretus“.
Abiturientai perskaitė testamentą, kurį kartu su simboliniu raktu perdavė nuo šiol naujiems gimnazijos šeimininkams – vienuoliktokams. Čia jie lieka vyriausi.
Pagal gražią gimnazijos tradiciją visi išėjo į kiemą paleisti „svajonių“. Ant balionų kiekvienas abiturientas užrašė savo didžiausią troškimą, o tuomet visi sutartinai balionus paleido. Kilo jie labai aukštai, kol dangaus mėlynėje galiausiai išnyko. Prie gimnazijos abiturientai pasodino vyšnaitę, kad pavasarį baltais žiedais džiugintų kiekvieną praeivį.
Ačiū gimnazijos bendruomenei, padėjusiai man nelaimės atveju. Buvau nustebintas ir sujaudintas nuoširdumu ir parama (pinigais ir drabužiais, mokymosi priemonėmis). Dėkoju visos šeimos vardu už suteiktą pagalbą, kuri mums buvo labai svarbi ir reikalinga, už Jūsų gerumą, nuoširdumą ir šilumą.
Ig klasės mokinys Ivanas Šapuro
Motinos diena – viena gražiausių pavasario švenčių, turinčių gilias tradicijas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai diena, kai gražiausi gėlių žiedai dovanojami pačiam artimiausiam žmogui – mamytei. Juk mama – tai visų mūsų pradžia, tai gyvybė, saulės šviesa, namų siela…
