Elektroninis dienynas
Paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną pradinių klasių mokiniai susirinko gimnazijos salėje. Čia jų laukė įvairios pažintinės užduotys. Moksleiviai iš įvairių klasių sudarė penkias komandas. Į jas buvo pakviesti ir atvykę svečiai – pradinių klasių mokiniai iš Poškonių pagrindinės mokyklos.
Sveikiname Ig klasės mokinę Ievą Gaidytę ir jos mokytoją
Vilmą Kisielytę – Hancharyk Amerikos Tautos fondo skelbtame
2017 m. rašinių konkurse
„Ką man reiškia Lietuvos Nepriklausomybės 100-metis“
užėmus II vietą.
Vasario 15 dieną kartu su abiturientais „išskridome“ į Las Vegasą. Miesto „įžymybes“ ir pramogas pristatė mūsų gimnazijos vienuoliktokai. Visur mirgėjo neoninės šviesos, apšviesdamos daugiaaukščius pastatus.
Vakaro vedėjai Evalda ir Vytautas kiekvienam abiturientui skyrė skirtingą užduotį. IV g klasės mokiniai dainavo, vaidino, rašė. Taip pat greitai privalėjo atsakyti į pateiktus netikėtus klausimus. Už nelengvą, kartais gana sudėtingą darbą abiturientai buvo apdovanoti, merginoms įteikiant raudonus, o vaikinams – juodus krepšelius.
Šios šventės kaltininkai parengė šokį. Skambant švelniai lyrinei muzikai sukosi valso žingsneliu. Abiturientų pasirodymas abejingų nepaliko.
Gimnazijos direktorė Lolita Mikalauskienė gimnazistams įteikė pusatestačius, paragindama dar gerokai pasistengti, kad iš „disciplinų“ pažymiai būtų „geresni“.
Šventės pabaigoje į salę buvo įneštas jau tradicija tapęs šimtadienio tortas.
Tikroji istorija apie Valentiną, atrodo, nėra išlikusi. Žinoma tik tai, kad 269 metų vasario 14 dieną Senovės Romoje tikėjimo kankiniui Valentinui buvo įvykdyta mirties bausmė. O legendų išlikę bent trejetas. Viena iš jų pasakoja, kad Valentinas kentėjo dėl savo krikščioniškų įsitikinimų. Laukdamas bausmės, įsimylėjo gražuolę prižiūrėtojo dukterį ir parašė jai jausmingą laišką, pasirašydamas „tavo Valentinas“. Anot antrosios legendos, Valentinas išgydė aklą prižiūrėtojo dukterį, bet tai neišgelbėjo jo nuo mirties. Trečioji legenda pasakoja, kad Valentinas buvo vaikų draugas, o šie į kalėjimą jam siųsdavo raštelius su paguodos žodžiais.
Vasario 14 – ąją ir mūsų gimnazija buvo šventiškai papuošta. Pertraukų metu mokiniai dovanojo mažas raudonas širdeles tiems, kuriems puoselėja švelnius jausmus arba tiesiog norėdami pasveikinti su Valentino diena. Ilgosios pertraukos metu salėje mokiniai ieškojo padalintos širdelės antrosios pusės. Net baltasis meilės angelas atskrido pas mus. Jis eilėmis pasveikino visus su švente ir išdalino klasėms šventinį paštą.
Vėliau gimnazijos mokiniai žaidė smagų žaidimą. Sustatę kėdes ratu, berniukai ir mergaitės turėjo jas apeiti, kol skambės muzika. Jai nutilus, reikėjo skubiai atsisėsti ant kėdės. Vienam žaidėjui, kuris likdavo stovėti (mat viena kėde buvo mažiau nei žaidėjų), tekdavo baigti žaidimą ir pašalinti iš ratelio dar vieną kėdę. Taip ratelis ir dalyvių skaičius vis mažėjo, kol liko du laimėtojai: viena mergaitė ir vienas berniukas. Jais tapo Sandra Arclybaitė ir Darius Saldzenius.
Dar vienas vasario rytas. Žvilgt pro langą – ogi balta! Ką gi, jei žiemužė geruoju nenori pati iškeliauti, teks ją išvaryti. Galbūt taip dar geriau, priešingu atveju nė nepajustume, jog šiandien Užgavėnės.
Blynai – svarbiausias šventės patiekalas, tad kaipgi be jų! Pasiėmę reikalingų produktų, 7 – 8 klasių mokiniai ėjo į technologijų kabinetą, kad prikeptų šių skanėstų ne tik sau, bet ir visai gimnazijos bendruomenei. Gerokai paplušėję ir prisiuostę gardžiausių kvapų, jau nekantravome pasimėgauti savo darbo rezultatu, tačiau teko truputį palaukti, kol visi gimnazijos nariai susirinks į žiemos varymo šventę. O Užgavėnių šventėje svečių netrūko. Kartu su gimnazijos bendruomene švęsti nusprendė raganos, čigonės, velnias Belzebubas III-asis, daktaras, Kanapinis. Tik Lašininis nebuvo šventiškai nusiteikęs. Ko gero, giliai širdyje suprato, nors nenorėjo pripažinti, jog artėja jo karaliavimo galas. Visgi, kad kova būtų sąžininga, Kanapinis pakvietė Lašininį į virvės traukimo varžybas – kuris nugalės, tas ir toliau karaliaus. Po įnirtingos kovos, kaip ir buvo tikėtasi, pergalę šventė Kanapinis. Džiūgaudami, kad netrukus sulauksime pavasario, būrėmės į ratelį: smagiai šokome, linksmai dainavome, blynų ragavome, garsiai trepsėjome ir, žinoma, gražiąją Morę sudeginti skubėjome. Juk nė vienas, išskyrus Lašininį, nenorėjo, kad žiema užsitęstų, ledinį veidą ir aštrius nagučius mums rodytų, todėl negailėdami balso stygų šaukėme: „Žiema, bėk iš kiemo!“ Galiausiai beliko priminti, kad šiandien reikia valgyti iki 12 kartų, todėl visi skubėjome prikimšti savo pilvus ir lieso pavasario laukti.
Jolita Slavinskienė
Šių metų sausio 25 d. mūsų gimnazijos pradinukai kartu su kaimyninės Adomo Mickevičiaus gimnazijos mažaisiais mokinukais sukvietė savo ir viso miestelio senelius į Dieveniškių laisvalaikio salėje vykusią senelių šventę.
sugraudino ne vieną senelį.
Sausio 16 dieną – neįprasta pamoka. Geografijos mokytoja Kristina Dubonienė ir bibliotekininkė Ilona Baležentienė vedė pamoką „Per knygą į … Norvegiją“. Skyriaus medžiagos pakartojimui buvo pasitelkta Violetos Palčinskaitės knyga „Muzika troliui“, ją moksleiviai perskaitė mokytojai rekomendavus. Į pasaką autorė įpynė daug savo įspūdžių iš kelionės po trolių šalį Norvegiją. Ši knyga buvo pripažinta geriausia 2011 metų knyga vaikams ir paaugliams.
Valio, netrukus ateis Kalėdos! Kaip smagu visiems susirinkti į šventinį vaidinimą.
Šį kartą Kalėdų senelis nelinksmas – juo niekas nebetiki. Ir susiruošė jis… į pensiją! Dovanų maišas taip ir liko vėpsoti pamestas. Kur buvus, kur nebuvus ragana jo nusitvėrė. Tik negalėjo išsirinkti sau dovanos. Kalėdinių reikalų tvarkytojas raganos savivalei nepritarė (kaip galima knaisiotis po svetimus daiktus!), jis susirūpino ne juokais, kad dovanų maišas yra, o Kalėdų senelio nėra. Pasikvietęs Snieguolę, išėjo jo ieškoti.
Ir vėl pasirodė ragana, ji vaikus labai nuliūdino sakydama, kad Kalėdų senelio nebus. Bet mažiai ja nepatikėjo, jie vis tiek lauks Kalėdų senelio… Raganai rūpėjo tik dovanų maišas, įkalbinėjo net savo draugą velnią jai padėti ir maišą pavogti.
Sutikę Kalėdų senelį ragana su velniu jam meilikavo, vesdami už parankių paklaidino ir jis atsidūrė nepažįstamoj vietoj…
Valstietis išsiruošė į mišką eglutės. Be jos negali sugrįžti, juk mažieji laukia… Išsirinkęs pačią gražiausią jau kirs ir… staiga pamatė prie jos snaudžiantį Kalėdų senelį. Medkirtys jį pažadino ir pas vaikus parlydėjo.
Kalėdų senelis nenubaudė raganos ir velnio, paragino susikibti rankomis ir pagalvoti, ką šiais metais gero ir gražaus esame nuveikę. Visi užtraukė bendrą dainą…
Gimnazijos direktorė Lolita Mikalauskienė palinkėjo visiems šviesių džiaugsmingų šv. Kalėdų, Naujųjų metų, gėrio ir dvasinės šilumos. Mūsų parapijos klebonas Dominykas Valančiauskas, atvykęs pas mus su seserimi, pakvietė visus bendrai maldai. Šventei baigiantis pasidalinome kalėdaičiais, laužėme juos linkėdami ramybės, sveikatos, džiaugsmo ir geresnių ateinančių metų.
Prieš moksleivių atostogas susirinkome į karaokė rytmetį. Pirmos pamokos metu skambėjo mokinių tarybos parinktos kalėdinės dainos. Mokiniai ir mokytojai dainavo sekdami ekrane bėgančias paryškintas eilutes. Sulig kiekviena daina gera šventiška nuotaika tik stiprėjo. Į klases visi išėjo džiugiai nusiteikę.
Vėliau, kaip ir kasmet, mokinių laukė „Kūrybinės dirbtuvės“. Jų metu mokiniai rašė laiškus Kalėdų Seneliui, gamino šventinius atvirukus, nurodyta technika puošė popierinės eglės šakas.
