birželis 2025
P A T K P Š S
     
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30  
Pamokų laikas

1. 8.00 - 8.45
2. 8.50 - 9.35
3. 9.45 - 10.30
4. 10.50 - 11.35
5. 11.55 - 12.40
6. 12.50 - 13.35
7. 13.45 - 14.30

Archyvai

 

Kovo 19 d. Poškonių ikimokyklinio ugdymo skyriaus vaikai bei gimnazijos 1–2 klasių mokiniai vyko į  Dieveniškių istorinį regioninį parką dalyvauti inkilų kėlimo šventėje. Šventės metu mokiniai dalyvavo viktorinoje, sužinojo daug įdomybių apie parskrendančius paukščius, bei turėjo galimybę balsuoti ir išrinkti gražiausią inkilą. Taip pat sužinojo, kad kukutis, pelnęs Dzūkijos gražiausio paukščio titulą,  išsiskiria savo įspūdinga išvaizda.
Po smagios veiklos vaikai mėgavosi arbata ir sausainiais. Dalyvaudami šventėje, mokiniai ugdė pažinimo kompetenciją (sužinojo apie paukščius ir jų gyvenimą), gamtamokslinę kompetenciją (praktinė veikla gamtoje) bei socialinę-emocinę kompetenciją (bendravimas ir bendradarbiavimas su draugais bei suaugusiaisiais).
          Penktadienį, kovo 14 d. vyko parodos  "…kaip surasti tą Mozę, kuris Tave išvestų per dykumą…" arba Daumanto Levo Todeso projekto ,,Mozės klajonės" pristatymas Dieveniškių Simono Karczmaro amatų kieme.
D.L.Todesas pakvietė įvairių šalių menininkus projektui ,,Mozės klajonės“ sukurti savitą meno kūrinį, remiantis išlikusiu J.Bunkos skulptūros fragmentu. Parodoje pristatomos daugiau nei dvidešimties skirtingų menininkų kūrybinės šio fragmento interpretacijos, simbolizuojančios ir amžinybę, ir laiko trapumą, atsidavimą lemčiai ir pasipriešinimą, aklumą ir regėjimą, pasiaukojimą ir tikėjimą.
        ,,Mozės paieškos reiškia kiekvieno mūsų gyvenimo tikslo ir prasmės ieškojimą. Visi pagal savo aplinką, gebėjimus, supratimą turime rasti savo misiją, kurią privalome įgyvendinti šiame gyvenime. Tai – mūsų išėjimas iš dykumos. Visgi, beieškodami prasmės bei tikslo, privalome atrasti ir save, tačiau tame paieškų kelyje negalime griauti to, ką jame randame“  – sako projekto kūrėjas D. L. Todesas.
           6,8 ir II g klasių mokiniai dėkoja projekto autoriui už pasidalinimą  gyvenimo išmintimi, o filialo vadovei Ilonai Šedienei už pakvietimą į parodos atidarymą.
Kovo 12-14 dienomis „Ryto“ gimnazijoje vyko tiksliųjų mokslų dienos. Gimnazistai susipažino su genijaus Leonardo da Vinči biografija, jo nuopelnais ir atradimais.  Tai italų renesanso tapytojas, architektas, poetas, skulptorius, muzikantas, meno teoretikas, inžinierius, išradėjas, filosofas, viena iš plačiausiai žinomų istorinių asmenybių. Leonardas da Vinčis, kartu su Mikelandželu ir Rafaeliu, sudaro tradicinę iškiliausių aukštojo renesanso menininkų trijulę. Pagal Leonardo da Vinčio išrastą  schemą mokiniai statė tiltą.  
Kovo 13 d. pritaikė matematines žinias buityje, kurdami matematinius laikrodžius.
Kovo 14 d. yra ne tik skaičiaus Pi diena, bet ir fiziko A. Einšteino gimimo diena. Mokiniai susipažino su jo biografija ir mokslo pasiekimais. Albertas Einšteinas   Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas, visuomenės veikėjas.  Vienas žymiausių 20 a. mokslininkų, atskleidęs esminius šiuolaikinės fizikos principus. Amerikos menų ir mokslų akademijos (1924), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1942), daugelio šalių mokslų akademijų narys. Žinoma, tą pačią dieną minėjome ir skaičiaus Pi dieną. Mokiniai skaitė pranešimus ir įdomius faktus apie skaičiaus Pi atsiradimą. Varžėsi, kas mintinai pasakys kuo daugiau skaičiaus Pi skaitmenų po kablelio. Nugalėtoju tapo I g klasės mokinys Justas Misiukevičius, kuris mintinai pasakė 57 skaičius po kablelio.
Konkurso dalyviai buvo apdovanoti saldžiais prizais su skaičiaus Pi simbolika.
Taip pat I g klasės mokinys Justas Misiukevičius dalyvavo Europos pinigų viktorinoje, kur visai neblogai pasirodė.

 

 

 

Kovo 11-oji – dar viena svarbi data kiekvienam šalies piliečiui. "Ryto" gimnazijos šokėjai Lietuvos laisvės šventę minėjo Šalčininkų kultūros centre, kur su kitais rajono kolektyvais pasirodė įspūdingame koncerte. 

 
Kokia pati linksmiausia diena mokslo metuose abiturientams? Žinoma, kad tai – ŠIMTADIENIS, nors šiandien šimtas dienų, tai tik simbolinė šventė ir nebežymi tikro iki egzaminų likusio dienų skaičiaus.
Mūsų gimnazijoje ši šventė visada buvo ir yra  humoro, šypsenų  ir gerų emocijų šventė. Šiais metais trečios  ir antros gimnazijos klasių mokiniai paruošė abiturientams nuotaikingą ir išradingą kelionę į 90-uosius metus.
Linkime abiturientams ryžto ir pasitikėjimo žengiant svarbiausio tikslo link.
 
Šv. Valentino diena -  jaunatviškų išdaigų ir kiek ironiškos meilės diena suburianti kasmet gimnazijos mokinius  linksmintis. Gimnazijoje visą savaitę veikė „Meilės paštas“. Mokiniai galėjo siųsti laiškelius savo mylimiems draugams, mokytojams,  o pertraukos metu Mokinių taryba  subūrė visus pažaisti linksmą žaidimą. Diena buvo kupina geros nuotaikos, šypsenų ir, žinoma, meilės!
 

"Pavasario sūpuoklės supas ties bedugnėm, / Ledinės žvakės dega speiguose šaltuos,- / Matau aš šaltį žydintį ir kaitrią ugnį / Fantastiškuose, užkerėtuose kraštuos. / Čia amžinasis kosmas sukas jūroj laiko, / Ten rūsčiai mąsto milžino niūri galva. / Karalius perlą rankoje iškėlęs laiko – / Tai mano tėviškė, tai mano Lietuva!"

Vasario 16 -oji kiekvienam Lietuvos piliečiui svarbi ir brangi šventė. Prieš 107 metus mes tapome laisvi, o šiandien kaip niekada suvokiame, kokia iš tiesų yra laisvės kaina. Dieveniškių "Ryto" gimnazijos mokiniams ši diena taip pat ypatinga, nes miestelio laisvalaikio salėje visai bendruomenei rodomas gimnazistų paruoštas įspūdingas koncertas. Skamba Lietuvai skiriamos eilės, dainuojamos dainos, šokami tautiniai šokiai. Tokie renginiai labai aiškiai parodo, kad tik vieninga bendruomenė yra stipri. 

 

Lapkritį per literatūros pamokas skaitydami visame pasaulyje žinomą anglų rašytojo L. Kerolio literatūrinę pasaką „Alisa Stebuklų šalyje“ penktokai mėgavosi nesibaigiančia neįtikėtinų Alisos nuotykių grandine, svajojo ir patys patirti stebuklų. Šis lietratūros klasika tapęs kūrinys supurtė vaikų kasdienybę ir leido gerokai pasiausti aiškinantis nesusišnekėjimus, narpliojant tiesiogines ir perkeltines posakių reikšmes, patiems kuriant komiksus, nes, patikėkite, mūsų penktokus vaizduotė gali nuskraidinti į tikrai plačius tolius… Ir būtų buvęs tikrai didelis praradimas nepamatyti, kuo virsta literatūros kūrinys, kai jo imasi kompozitoriai ir teatro režisieriai, juo labiau, kai virsmo rezultatą galima išvysti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Taigi paskutinio žiemos mėnesio pirmąjį sekmadienį L. Kerolio kūrybos gerbėjai su savo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja nuvyko pasimėgauti opera „Alisa Stebuklų šalyje“ (kompozitorius ir libreto autorius D. Sebba, režisierius G. Schechter). Sekmadienio popietė virto puota ausims, akims ir sielai… Žiūrovus sužavėjo charakteringi muzikos garsai, apšvietimo magija, stebuklinga (funkcionali) scenografija, ryškūs, spalvingi atlikėjų kostiumai, žaisminga atlikėjų vaidyba, išraiškingas operos partijų atlikimas. Trumpai tariant, spektaklis penktokus užbūrė! Mokytoja viliasi, kad vaikams augant meno pažinimo troškulys nemalš ir skatins keliauti
į parodas, koncertus, spektaklius mėgautis naujomis patirtimis.

Sausio mėnesio viduryje mūsų mažieji vaikučiai keliavo aplink pasaulį. Vaikai susipažino su pasaulio žemynais, sužinojo, kokie gyvūnai gyvena bei kūrė planetą Žemė, kurioje ir apgyvendino pažįstamus gyvūnus.

„Kai atrandi savo vidinį klouną, tampa lengviau ne tik juoktis, bet ir išdrįsti būti savimi.“
Tokiais žodžiais aktorius, sertifikuotas socialinis klounas Šarūnas Gedvilas apibūdina mokymus, kuriuos sėkmingai įgyvendino Dieveniškių „Ryto“ ir Kvėdarnos gimnazijose. Jau dešimtmetį dirbantis su Pietryčių Lietuvos jaunimu, Šarūnas šįkart vykdydamas Lietuvos kultūros stipendijos veiklas kvietė jaunuolius į humoro ir vaidybos laboratoriją, kurios pagrindinė priemonė – klounada.
Kaip gimė idėja?
Per aštuonerius aktyvios praktikos ir mokslų metus „Humoro mokykloje“ Austrijoje (International School of Humour) bei tarptautinėse misijose Ukrainoje ir Moldovoje, Šarūnas sukaupė visą šūsnį žinių, kurios, pasak jo, turėtų būti pasiekiamos visiems. „Mokantis juoktis iš savęs, priimti nesėkmes ir nusišypsoti netikėtoms klaidoms, jauni žmonės lavina pasitikėjimą savimi, mokosi reikšti emocijas ir bendradarbiauti. O tai yra žingsnis link laisvės ir kūrybingumo“, – sako aktorius.
Kodėl klounada?
Klounada – ne vien cirko nuotykiai raudona nosimi, bet ir galingas ugdymo įrankis. Pasitelkus kūno plastiką ir vaidybos elementus, lengviau įveikti kalbinius barjerus, o pasineriant į netikėtus žaidimus, humoro pagalba sprendžiamos socialinės problemos. Didžiausias klounados privalumas – galimybė patiems jaunuoliams drąsiai išbandyti naujas roles, atrasti savo improvizacinius gebėjimus ir išmokti juos valdyti.
„Jauni žmonės turi natūralų polinkį juoktis, tad klounada – puikus būdas priartėti prie jų. Čia nereikia nuolat kartoti, kad klaida – tai blogai. Atvirkščiai, klounada moko priimti klaidą kaip stebuklą, dovanojantį kūrybingumo blyksnį“, – įsitikinęs Šarūnas.
Naujų patirčių tiltas tarp regionų
Įgyvendindamas projektą, Šarūnas pasirinko du skirtingus regionus: Pietryčių Lietuvoje esančią Dieveniškių „Ryto“ gimnaziją ir Žemaitijos krašte veikiančią Kvėdarnos gimnaziją. Taip jis norėjo palyginti, kaip klounados metodai pritaikomi skirtingose kultūrinėse terpėse. Praktinėse dirbtuvėse jaunuoliai išbandė vaidybos bei klounados pratimus. Daug dėmesio buvo skiriama bendradarbiavimui grupėse, kūrybiškoms užduotims, improvizacijai. Šarūnas džiaugiasi, kad tiek Dieveniškių, tiek Kvėdarnos moksleiviai nuoširdžiai įsitraukė į veiklą.
Rezultatai, kurie džiugina
Per juoką ir humorą pavyko pasiekti, rodos, paprastas, bet itin svarbias tikslines gaires – palengvinti bendravimą tarp skirtingomis kalbomis kalbančių mokinių, didinti jų motyvaciją dalyvauti veiklose ir įveikti viešo kalbėjimo baimę. Atrasdami unikalų savo klouno personažą, jauni žmonės išmoko lanksčiau vertinti sunkumus, priimti save ir aplinkinius.
Šarūnas Gedvilas tiki, kad šios sukauptos žinios gali būti taikomos ne tik mokyklose, bet ir dirbant su kitomis pažeidžiamomis grupėmis – pabėgėliais, vaikų globos namų auklėtiniais ar regionų bendruomenėmis, kurios neturi plačių kultūrinių galimybių. „Klounada – kelias susitikti su savimi tokiu, koks esi, ir po truputį mesti iššūkį savo baimėms“, – teigia aktorius.
„Kai supranti, jog klounas esi tu pats, nebegali grįžti atgal į kito sugalvotas ribas. Juokas išlaisvina,“ – sako Šarūnas, palinkėdamas visiems nepamiršti savęs ir drąsiai priimti šį šviesų, gyvą bei veržlų meną į kasdienybę. Tai – ne tik proga praskaidrinti dieną, bet ir galimybė atrasti naują požiūrį į save ir kitus.