Elektroninis dienynas
Šiandien, rugsėjo 25 d. I-II klasių gimnazistai viešėjo Dieveniškių Gintaro Žagunio pasienio užkardoje. Vyriausiasis specialistas, kapitonas Eugenijus Tarasovas mokiniams išsamiai papasakojo apie pasieniečių darbo specifiką: kokios priemonės naudojamos sienų apsaugai, kaip organizuojamas kasdienis darbas, kokių asmeninių savybių reikalauja ši profesija. Taip pat buvo aptarta, kur galima mokytis ir kaip pasiruošti, jei ateityje norėtum tapti pasieniečiu. Kapitonas pabrėžė ir patriotizmo svarbą, kalbėjo apie pasiryžimą ginti savo šalį, paaiškino, kas yra nusikalstamoji veika, kokia atsakomybė gręsia už padarytus nusižengimus įvairaus amžiaus asmenims.
Ar žinote, kuo anksčiau kvepėjo Dieveniškės? Ką ant stalo dėdavo didikai Radvilos? Kokio skonio agurkiniai ledai? Į šiuos ir kitus klausimus vasaros poilsio stovyklos (finansuojamos Šalčininkų r. savivaldybės lėšomis) metu ieškojo atsakymų Dieveniškių „Ryto“ gimnazijos 5 – 8 ir I g – II g klasių mokiniai birželio 17-23 dienomis.
Pirmąją stovyklos dieną mokiniai supažindinti su stovyklos tikslais, uždaviniais ir veiklomis. Kadangi oras buvo gražus, mokiniai buvo suskirstyti į grupes, ėmėsi kūrybinių užduočių ir sukūrė stovyklos logotipus. Po to originaliai savo darbus pristatė. Teorinio – praktinio užsiėmimo metu mokiniai susipažino su religinėmis konfesijomis, maistu, kultūra, papročiais. Papietavę keliavo į Simono Karczmaro amatų kiemą, kur svetingai pasitiko profesijos vyresnioji mokytoja Teresa Banelienė. Ji trumpai pristatė litvakų kulinarinį paveldą ir pakvietė pasigaminti beigelius patiems. Užvirė darbas: mokiniai svėrė produktus, maišė tešlą, kildino ją, ruošė įdarus. O kol tešla kilo, amatų kiemo vadovė Ilona Šedienė papasakojo plačiau apie žydiškąją Dieveniškių bendruomenės dalį, jos kasdienybę iki lemtingųjų 1941 -ųjų. Užsiėmimo metu mokiniai žiūrėjo filmą, analizavo senuosius Dieveniškių žemėlapius, diskutavo. Grįžę į virtuvę tęsė darbą toliau: formavo beigelius, virė, po to kepė ir rinkosi norimus įdarus. Skaniausia patyriminės veiklos dalis – degustavimas. Jo metu su profesijos mokytoja buvo aptarta darbo eiga, kas pasisekė, o kas nelabai. Pavaišinę vieni kitus ir aptarę dienos veiklas mokiniai grįžo krautis lagaminų rytdienos kelionei.
Antrąją stovyklos dieną mokiniai anksti ryte išvyko į Kėdainius – šešių tautų, šešių konfesijų ir šešių turgaus aikščių miestą. Čia gidė supažindino su miesto istorija vedžiodama siauromis, akmenimis grįstomis senamiesčio gatvelėmis, miestą valdžiusia Radvilų gimine, parodė seniausią išlikusią bažnyčią, garsiąją miesto rotušę, statomą tiltą, jungsiantį Žemaitiją su Aukštaitija. Gidė savo pasakojime daug dėmesio skyrė škotams, turtingiausiai miesto bendruomenės daliai, atvežusiai į Lietuvą tabako kultūrą, plėtojusiai verslus, pristačiusiai unikalius ir specifinius patiekalus. Kėdainių Kraštotyros muziejus nustebino 3D projekcijomis, autentiškais eksponatais, inovatyviais sprendimais. Pietums vieta pasirinkta irgi neatsitiktinai – unikalios architektūros Grėjaus namas, kurį pastatė turtingas pirklys škotas Jokūbas Grėjus. XVIII amžiaus rūsyje mokiniai ragavo Kėdainių blynų ir mėgavosi išskirtiniu desertu – agurkiniais ledais. Dar šiek tiek pasigrožėję senamiesčiu ir pailsėję mokiniai išvyko į Pelėdnagius – gražiausią Lietuvoje kaimo vietovę. Svetingai sutikti bendruomenės pirmininkės vaikai susipažino su kaimo pavadinimo atsiradimo legenda, žaidė senovinius žaidimus, klausydamiesi kapelos atliekamų liaudiškų kūrinių degustavo morkų pyragą, gilių kavą, pagamintą iš Tūkstantmečio ąžuolyne surinktų gilių, ir mėgavosi pelėdos kiaušiniu. Atvykę į nakvynės vietą Kurėnų kaime (Ukmergės r.) prie laužo mokiniai dalijosi įspūdžiais.
Kitą rytą mokiniai papusryčiavę atvyko į dar vieną seną Lietuvos miestą – Ukmergę. Su miesto istorija susipažinti Kraštotyros muziejaus gidė pasiūlė pakviesdama žaisti orientacinį žaidimą „Vilkmergės beieškant“. Vaikai savarankiškai ieškojo objektų, skanavo QR kodus ir klausė pasakojimų, kuriuose slypėjo atsakymai į jiems užduotus klausimus. Taip buvo aplankyta miesto apžvalgos aikštelė, užkopta į piliakalnį, išnarpliotos simbolių reikšmės, susipažinta su įžymiais pastatais, perskaityti haiku ir surasta Vilkmergė. Atsakymus aptarę su gide mokiniai keliavo į muziejų. Čia klausydamiesi gidės pasakojimo apžiūrėjo autentiškus priešistorę menančius eksponatus, pabuvojo partizanų žeminėje, plačiau susipažino su sovietmečio laikotarpiu. Kelionė į namus neprailgo, nes visi noriai dalijosi įspūdžiais.
Paskutinės stovyklos dienos – apibendrinamųjų kūrybinių darbų dirbtuvės. Mokiniai panaudodami įgytas žinias ir patirtis rašė straipsnius, kūrė informacinius lankstinukus, užduotis ir kryžiažodžius jaunesniems mokiniams, piešė, atliko refleksijas. Vasaros poilsio stovyklos metu buvo įgyvendinti išsikelti tikslai ir uždaviniai – plečiama pažintis su daugiakultūre aplinka ir gyvenimo joje ypatybėmis, ugdoma tolerancija ir empatija skirtingoms tautoms ir kultūroms. Mokiniai ugdė kritinio mąstymo gebėjimus, lygindami kultūras, analizuodami kiekvienos iš jų bruožus. Vaikai įgijo pažinimo, bendravimo ir bendradarbiavimo, kultūrinę, pilietiškumo ir kūrybiškumo kompetencijas.
Birželio 9 dieną 6 ir 8 klasių mokiniai fizinę ištvermę ugdė ir poetinio įkvėpimo ieškojo medžių viršūnėse - tokia buvo integruota fizinio ugdymo ir literatūros pamoka kitoje aplinkoje. Per literatūros pamokas šeštokai plačiau susipažino su lyrikos žanru, analizavo eilėraščių poetinę kalbą, pabandė kurti eilėraščius su dirbtinio intelekto pagalba, nors visi pripažino, kad tokios eilės meninės vertės neturi ir greitai pabosta. Aštuntokai nagrinėjo modernius avangardinės poezijos tekstus, aptarė turinį, raišką, domėjosi kontekstu. Didžiausia mįslė mokiniams liko poetinio įkvėpimo klausimas - kur ieškoti temų eilėms? Mokytojos pasiūlymui, kad geriausias įkvėpimo šaltinis gamta ir ekstremalūs pojūčiai, buvo pritarta iškart. Nors oras tądien nelepino – buvo vėjuota, šaltoka ir lijo – mokiniai noriai laipiojo slidžiais medžiais ir sienomis, skiejo lynais, gaudė lietaus lašus ir mėgavosi laisve. Grįždami namo dalijosi patirtimi, aptarė, kokiomis meninėmis priemonėmis galima būtų išreikšti patirtas emocijas. Tokių pamokų metu ugdoma pažinimo, komunikavimo kūrybiškumo ir kitos kompetencijos.
