„Kai atrandi savo vidinį klouną, tampa lengviau ne tik juoktis, bet ir išdrįsti būti savimi.“
Tokiais žodžiais aktorius, sertifikuotas socialinis klounas Šarūnas Gedvilas apibūdina mokymus, kuriuos sėkmingai įgyvendino Dieveniškių „Ryto“ ir Kvėdarnos gimnazijose. Jau dešimtmetį dirbantis su Pietryčių Lietuvos jaunimu, Šarūnas šįkart vykdydamas Lietuvos kultūros stipendijos veiklas kvietė jaunuolius į humoro ir vaidybos laboratoriją, kurios pagrindinė priemonė – klounada.
Tokiais žodžiais aktorius, sertifikuotas socialinis klounas Šarūnas Gedvilas apibūdina mokymus, kuriuos sėkmingai įgyvendino Dieveniškių „Ryto“ ir Kvėdarnos gimnazijose. Jau dešimtmetį dirbantis su Pietryčių Lietuvos jaunimu, Šarūnas šįkart vykdydamas Lietuvos kultūros stipendijos veiklas kvietė jaunuolius į humoro ir vaidybos laboratoriją, kurios pagrindinė priemonė – klounada.
Kaip gimė idėja?
Per aštuonerius aktyvios praktikos ir mokslų metus „Humoro mokykloje“ Austrijoje (International School of Humour) bei tarptautinėse misijose Ukrainoje ir Moldovoje, Šarūnas sukaupė visą šūsnį žinių, kurios, pasak jo, turėtų būti pasiekiamos visiems. „Mokantis juoktis iš savęs, priimti nesėkmes ir nusišypsoti netikėtoms klaidoms, jauni žmonės lavina pasitikėjimą savimi, mokosi reikšti emocijas ir bendradarbiauti. O tai yra žingsnis link laisvės ir kūrybingumo“, – sako aktorius.
Kodėl klounada?
Klounada – ne vien cirko nuotykiai raudona nosimi, bet ir galingas ugdymo įrankis. Pasitelkus kūno plastiką ir vaidybos elementus, lengviau įveikti kalbinius barjerus, o pasineriant į netikėtus žaidimus, humoro pagalba sprendžiamos socialinės problemos. Didžiausias klounados privalumas – galimybė patiems jaunuoliams drąsiai išbandyti naujas roles, atrasti savo improvizacinius gebėjimus ir išmokti juos valdyti.
„Jauni žmonės turi natūralų polinkį juoktis, tad klounada – puikus būdas priartėti prie jų. Čia nereikia nuolat kartoti, kad klaida – tai blogai. Atvirkščiai, klounada moko priimti klaidą kaip stebuklą, dovanojantį kūrybingumo blyksnį“, – įsitikinęs Šarūnas.
Naujų patirčių tiltas tarp regionų
Įgyvendindamas projektą, Šarūnas pasirinko du skirtingus regionus: Pietryčių Lietuvoje esančią Dieveniškių „Ryto“ gimnaziją ir Žemaitijos krašte veikiančią Kvėdarnos gimnaziją. Taip jis norėjo palyginti, kaip klounados metodai pritaikomi skirtingose kultūrinėse terpėse. Praktinėse dirbtuvėse jaunuoliai išbandė vaidybos bei klounados pratimus. Daug dėmesio buvo skiriama bendradarbiavimui grupėse, kūrybiškoms užduotims, improvizacijai. Šarūnas džiaugiasi, kad tiek Dieveniškių, tiek Kvėdarnos moksleiviai nuoširdžiai įsitraukė į veiklą.
Rezultatai, kurie džiugina
Per juoką ir humorą pavyko pasiekti, rodos, paprastas, bet itin svarbias tikslines gaires – palengvinti bendravimą tarp skirtingomis kalbomis kalbančių mokinių, didinti jų motyvaciją dalyvauti veiklose ir įveikti viešo kalbėjimo baimę. Atrasdami unikalų savo klouno personažą, jauni žmonės išmoko lanksčiau vertinti sunkumus, priimti save ir aplinkinius.
Šarūnas Gedvilas tiki, kad šios sukauptos žinios gali būti taikomos ne tik mokyklose, bet ir dirbant su kitomis pažeidžiamomis grupėmis – pabėgėliais, vaikų globos namų auklėtiniais ar regionų bendruomenėmis, kurios neturi plačių kultūrinių galimybių. „Klounada – kelias susitikti su savimi tokiu, koks esi, ir po truputį mesti iššūkį savo baimėms“, – teigia aktorius.
„Kai supranti, jog klounas esi tu pats, nebegali grįžti atgal į kito sugalvotas ribas. Juokas išlaisvina,“ – sako Šarūnas, palinkėdamas visiems nepamiršti savęs ir drąsiai priimti šį šviesų, gyvą bei veržlų meną į kasdienybę. Tai – ne tik proga praskaidrinti dieną, bet ir galimybė atrasti naują požiūrį į save ir kitus.