Elektroninis dienynasVėlinės dar žinomos kaip Ilgės. Tai senoviškas Vėlinių pavadinimas, kuriame telpa ilgesys ir mirties nuojauta. Kaip ir kasmet spalio pabaigoje Dieveniškių istorinio regioninio parko darbuotojos pakvietė "Ryto" gimnazijos mokinius į Poškonių pilkapyną. Čia turėjome galimybę bent trumpam stabtelti ir susimąstyti apie išėjusius mūsų protėvius, pajusti ryšį su jais. Kultūrologės N. Balčiūnienė ir R. Balsevičiūtė pasidalijo prisiminimais, priminė, kokie Vėlinių papročiai būdingi Dzūkijos kraštui, pamokė senovinių dainų. Taip pat vyko aukojimo deivei Žemynai apeigos. Po to klausėmės darželinukų deklamuojamų eilių ir ant pilkapių uždegę žvakutes, vaišinomės arbata, duona bei sūriu. Tokios etninės kultūros pamokos kitoje aplinkoje ugdo pagarbą išėjusiems, moko suprasti, kodėl svarbu nepamiršti mirusiųjų.
