Elektroninis dienynasDažnai sakome, kad gruodis prabėga kaip viena akimirka – tik buvo mėnesio pradžia, o jau žiūrėk ir didžiosios metų šventės beldžiasi į duris.Vienas darbas veja kitą, nelieka laiko sustoti, atsikvėpti, apsidairyti aplink. Tampame pikti ir suirzę, klausiame savęs, ką daryti, kaip surasti išeitį iš susidariusios padėties. Ir retai pagalvojame, kad didžiausias džiaugsmas slypi visai čia pat, paprastuose dalykuose. Gruodžio 20 dieną "Ryto" gimnazijos penktokai, Jaunųjų pasieniečių būrelio nariai ir keletas entuziastų dalyvavome Istorinio regioninio parko organizuotame Baltajame žiemos žygyje, nors sniego pavyko surasti tik pačioje miško glūdumoje. Žygio tikslas – susipažinti su retais ir saugomais augalais, įrašytais į Raudonąją knygą, stebėti žiemojančius paukščius bei gamtos reiškinius, atpažinti gyvūnų pėdsakus. Pažintis su paukščiais prasidėjo dar Lankytojų centre – turėjome progą stebėti lesyklėlėje ir parką supančiose pušyse skrajojančius įvairiausius paukščius, susipažinome su kuoduotąja žyle, kėkštu, bukučiu. Vėliau, lydimi parko darbuotojos Ž. Butvilienės, patraukėme miško keliukais link parko pažibos - Grybiškių ąžuolo. Eiti buvo smagu – klausėmės parko specialistės pasakojimų apie retuosius augalus, bandėme atpažinti pastebėtus gyvūnų pėdsakus, radome keletą grybų, žavėjomės sodria ėglių žaluma ir per anksti pražydusiais lazdynais – ne vieną žygio dalyvį aplankė jausmas, lyg per porą valandų būtume keliavę per visus keturis metų laikus (visai kaip pasakoj). Atkeliavę prie ąžuolo mokiniai žaidė vikrumą ugdantį žaidimą "Perkūnas šaudo, lazdą gaudo", mėgavosi arbata, sausainiais ir šimtamečių medžių ošimu. Niekam nesinorėjo skubėti atgal. Truputį pailsėję ir atgavę jėgas jau temstant parkeliavome į namus. Tokie žygiai ugdo fizinę ištvermę, meilę gamtai ir stiprina bendruomeniškumą.
