Elektroninis dienynas
Pastaruosius mėnesius pasaulio pažinimo pamokose mokydamiesi apie gyvūnų prisitaikymą gamtoje, aptarinėdami Lietuvos kraštovaizdį, tyrinėdami savo gyvenamąją aplinką trečios klasės mokiniai panoro savo akimis išvysti didžiąsias Lietuvos upes, iš arti pamatyti kuo įvairesnių gyvūnų. Per lietuvių kalbos pamokas skaitydami negrožinį tekstą „Skrydis per Atlantą“ mokiniai susižavėjo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbiu, todėl labai knietėjo pamatyti lėktuvo „Lituanica“ nuolaužas, pažvelgti į išlikusius lakūnų daiktus. Panašūs troškimai nedavė ramybės ir ketvirtokams, tad buvo nutarta papildomų žiemos atostogų metu kartu leistis į edukacinę išvyką.
Vasario 14 dieną 3-4 klasių mokiniai išsiruošė į Kauną. Pirma šią dieną aplankyta vieta buvo prie Kauno pilies įkurtas Santakos parkas, kurio takeliais mokiniai pasiekė didžiųjų Lietuvos upių, Nemuno ir Neries, santakos vietą. Ramiai vilnijantys upių vandenys vaikus užbūrė, tai suprantama – juk Dieveniškių apylinkėse tik nusekusią ir gerokai apžėlusią Gaujos upę teturime.
Pasigrožėję santakos vaizdais mokiniai vyko į eksponatų gausa stebinantį Tado Ivanausko zoologijos muziejų. Čia dalyvavo edukacijoje „Pėdsekys gamtoje“ ir išsiaiškino, kad sužinoti, kokių gyvūnų gyvena miške, galima pagal jų paliktus įvairios veiklos pėdsakus. Štai, pavyzdžiui, voverė išaižo kankorėžius taip, kad lieka tik juokingas pagaliukas, o genys sėklas snapu išlesa, bet kankorėžio žvyneliai, nors ir aplaužyti, lieka. Taurieji elniai medžių žieves dantimis nulaupo, o šernai galingomis iltimis giliai suraižo. Lapė kasdama olą žemes lyg vėduoklę paskleidžia, o vilkai olų nerausia – jų irštvos po medžių šaknimis. Bebrai medžius be gailesčio graužia, nes jų priekiniai dantys nuolat auga – reikia nudildyti, briedžiai, elniai ir stirninai kasmet ragus numeta, atidžiai besidairantys mūsų miškuose gali jų rasti. Edukacijos metu mokiniai galėjo ir gilyn į genio uoksą pažvelgti, ir bebro dantų tvirtumą pirštais pajusti, ir voveraitės guolį pamatyti, ir į daug viktorinos klausimų atsakyti! Po edukacijos mokiniai ekspozicijų salėse žavėjosi ypatingai gausiomis muziejaus kolekcijomis: bestuburių, vabzdžių, žuvų ir roplių, paukščių, žinduolių. Besidairant buvo galima ir galvą pamesti, juk eksponatų muziejuje keliolika tūkstančių!
Vos palikę gyvūnijos pasaulį mokiniai skubėjo į Vytauto Didžiojo karo muziejų, kur pasižvalgę po ekspozicijas susitelkė į dar vieną nepaprastai įtraukiančią edukaciją – „Lituanicos skrydis per amžius atminty“. Išklausę muziejaus edukatoriaus pasakojimo mokiniai įsitraukė į interaktyvų žaidimą „Skrydis per Atlantą“. Veiklos metu tyrinėdami autentiškas „Lituanicos“ nuolaužas ir išlikusius asmeninius lakūnų daiktus mokiniai sukomplektavo „Lituanicą“, krovėsi skrydžiui reikalingus daiktus, stebėjo pilotų dialogus, užvedė lėktuvo variklį ir… skrido! Šiame pažinimą plečiančiame žaidime buvo ir varžymosi elementas – žaidimo metu kaupiami taškai, o juk parungtyniauti ir rezultatais kartu pasidžiaugti visada smagu!
Grįždami namo mokiniai dalijosi mintimis, ką naujo šią dieną sužinojo, ką įdomaus patyrė. Apibendrinus tai, kas buvo pasakyta, galima daryti išvadą, kad vaikams atrodo naudinga į objektus, apie kuriuos mokosi klasėje, pažvelgti iš arti ir, jei įmanoma, paliesti, turėti galimybę gyvai palyginti (na, pavyzdžiui, stručio ir kolibrio kiaušinius) bei pastebėti panašumus ir skirtumus, apžiūrėjus daiktus įsivaizduoti tikrovę, bet pasitelkus virtualią realybę kai ką (tarkim, lėktuvo pilotavimo per audrą iššūkius) patirti pačiam.
