Elektroninis dienynasNDar Dar senovėje lietuviai pavasarį šventė Gamtos ir visa, kas gyva, atbudimo, prisikėlimo šventę. Pavasaris ir šv. Velykos, regis, neatsiejamas duetas – tiek vienas, tiek kitas žavi gyvybe, spalvomis, gera nuotaika. Nors šįmet pavasaris vėluojantis ir šaltas, suvaržytas karantino apribojimų, o gimnazijos mokiniai mokosi nuotoliniu būdu, tačiau šv. Velykų laukimas buvo gana smagus. Dailės ir tecnologijų pamokose (mokytoja Tatjana Kropa) mokiniai turėjo galimybę susipažinti su Užgavėnių tradicijomis bei pasigaminti kaukę, mokėsi, kaip savo rankomis pasidaryti originalių sveikinimo atvirukų ir jais pradžiuginti artimuosius, artėjant Didžiajai savaitei gamino verbas. Svarbiausias šventės simbolis – margutis. Pagonybėje kiaušinis turėjo ypatingą, sakralinę reikšmę – tai kosmoso, gyvybės, vaisingumo simbolis. Per Velykas kiaušiniai buvo marginami siekiant sustiprinti jų magiškąsias galias. Ant kiaušinių lukštų buvo išskutami ar vašku išpiešiami simboliniai raštai – saulutės turėjo užtikrinti pakankamai saulės šviesos ir šilumos augmenijai, žvaigždės – šiltas ir šviesias naktis, žalčiukai padėjo gyvybei greičiau pabusti ir paspartino pavasario atėjimą, kiaušiniai buvo marginami įvairiais augalų, gėlių motyvais, simbolizavusiais žaliuojantį pavasarį ir gausų būsimąjį derlių. Mokiniai taip pat pamokų metu buvo supažindinti su įvairiomis kiaušinių marginimo technikomis ir savo darbeliais nustebino šeimos narius. Tokios pamokos padeda mokiniams giliau pažinti ir suvokti senąsias tradicijas, paaiškina jų svarbą ir prasmę.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vilma Kisielytė – Hancharyk
