Elektroninis dienynas
Pirmąjį gegužės sekmadienį visa Lietuva švenčia Motinos dieną. Neatsitiktinai kasmet, vos tik žaluma pasidabina medžiai, o žemė apsipila gražiausiais žiedais, skubame pasveikinti Jas – mūsų gerąsias, kantriąsias, išmintingąsias mamas. Juk Mama – visa ko pradžia…
Gegužės septintosios rytą Dieveniškių „Ryto“ gimnazijoje netilo šurmulys: kas žodžius kartojosi, kas šokio žingsnelį bandė prisiminti, kas į vaidinimą įsijausti – taip gimnazistai ruošėsi sutikti savo Mamas. Juk viskas, ko taip ilgai ir kantriai buvo mokytasi, skirta joms.
Netrukus į skoningai papuoštą salę (nuoširdus ačiū dailės ir technologijų mokytojai Renatai Bartkevič) prigužėjo mamų. Visoms buvo smalsu, ką naujo ir įdomaus sugalvojo jų vaikai. O stebėtis tikrai buvo kuo: programą pradėję pradinukai meilę Mamytėms išsakė eilėmis, dainelėmis ir savo rankytėmis pagamintų gėlių žiedais, kuriuos įteikę jaukiai įsitaisė Mamoms ant kelių. Ne viena jų net ašarą nubraukė – toks šiltas ir mielas buvo vaikų pasirodymas.
Vyresnieji gimnazistai programą pradėjo eilėmis, skirtomis mirusioms Mamoms, taip išsakydami atminimą ir pagarbą joms: „Tūkstantį galimų kartų Tau nepasakiau, kad myliu ir nepadėkojau Tau už tikėjimą viskuo: garsais ir žodžiais, laiškais, laiškanešiais, praplaukiančiais laivais, kas naktį spindinčiom žvaigždėm, Mažuoju Princu ir Penu Piteriu iš Niekados šalies…“. O šventės vedėjai antrino sakydami, kad dažnai beskubėdami mes tiesiog pamirštame savo mieląsias Mamas, tampame joms nedėmesingi – o mylėti jas reikia kasdien ir tik už tai, kad jos yra… Dvi padūkusios aštuntokės – Dominika ir Ieva – suvaidino vaizdelį pagal V. Žilinskaitės apsakymą „Visos pasaulio tetos“. Vos spėjusias pasidžiaugti Mamos išvykimu į komandiruotę, mergaites savo rūpesčiu „apdovanoja“ tetos – jos nuolat skambina ir domisi, ar vaikams ko nors netrūksta. Merginos randa kuo užsiimti: jos kieme su draugais ir džaivą spėja sušokti, ir televizorių pasižiūri, ir rokenrolo ritmais susižavi, ir Mamos spintoje pasiraususios nusprendžia, kad visgi graži ir madinga buvo jų mama, tačiau kad ir kaip gera būti vienoms, Mamos dėmesio greitai pradeda trūkti…
Šventę baigdama gimnazijos direktorė Lolita Mikalauskienė visoms Mamoms linkėjo ir toliau būti nepailstančioms ir sveikoms, dalinti meilę savo vaikams, visada rūpintis jais. Juk visi mes – savo Motinų vaikai. Todėl turime pasistengti, kad darbais ir poelgiais būtume verti jų taurios ir pasiaukojančios meilės. Kaip žemei reikia saulės, taip mums reikia Mamos, kuri šviesesnė už saulę…
Vilma Kisielytė-Hancharyk, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė
Daugiau nuotraukų: https://www.facebook.com/dievenrytas/?fref=ts
