Mokytojau,
Tavo širdis – kuo daugiau išdalija kitiems
Tuo labiau praturtėja pati.
Skleidžia šilumą savo visiems,
Neša žiburį šviesų kely.
Kviečia augti dvasia ir protu,
Moko būti pačiu savimi.
Ji vis žadina laisvę žmonių,
Ji vis ten, kur vaikystė žavi.
Jai vis lemta sutikti mažus,
Prisirišti prie jų ir pamilt.
Užauginti jaunystės sparnus,
Ir paspaudus rankas… išsiskirt.
Tegul Jūsų išmintis, kūryba, savitarpio supratimas, pasiaukojimas, kantrybė puošia Jūsų sielas ir uždega jose norą dalytis savo dvasiniais lobiais su mokiniais.
Elektroninis dienynas
