Elektroninis dienynas
Penktadienio vakarą, lapkričio 20 dieną, gimnazijos durys vis varstėsi, o savo išbandymų nekantriai laukė vienuoliktokai… Visi kaltininkai susirinko gimnazijoje, tačiau jiems po ją ankščiau laiko pasivaikščioti nebuvo leidžiama, kadangi mokykla tapo kliūčių ruožu – psichiatrinės gydykla. Po visą gimnaziją, o taip pat ir lauke, buvo išdėliotos įvairiausios užduotys patikrinti vienuoliktokų vikrumą, greitumą, sumanumą ir kitas sąvybes. Užduočių būta visokių: jiems reikėjo pralįsti pro tunelį tamsoje, atsisėdus ant riešutų suskaičiuoti kiek ten jų, pernešti vandens balionėlius iš vieno indo į kitą be rankų einant antele, rasti siurprizus nenaudojant rankų inde pilname makaronų, atsigerti pelyno arbatos, parašyti pasižadėjimą dvyliktokams, praeitį pro siūlų labirintą nepaliečiant nei vieno siūlelio, uždegti degtuką nelaikant jo rankomis ir pasivaikščioti lauke su kojukais. Vienuoliktokų tikslas – surinkti visus parašus savo tuščiame pažymėjime.
Kai visos užduotys buvo atliktos visi vėl susirinko mokyklos fojė ir turėjo kartu padarę virvę iš pagalbinių priemonių atidaryti duris į ateitį. Kiek pasistengus, jiems tai puikiai pavyko. Atidarę duris kaltininkai jau buvo apraminę savo emocijas, bet pastebėjo, kad nėra jų klasės auklėtojos ir išsilakstė po mokyklą jos ieškoti. Radę auklėtoją visi vienuoliktokai turėjo garsiai pasižadėti gerbti, mylėti, branginti ir visaip kitaip garbinti dvyliktokus. Po pasižadėjimo kiekvienas vienuoliktokas buvo simboliškai apdovanotas.
Nors vienuoliktokai išsipurvino, pavargo, tačiau liko patenkinti ir patys suprato, kad vienuoliktoko vardą užsitarnavo garbingai.
