Elektroninis dienynasVėlinės
Paskutinę savaitės dieną, pirmosios pamokos metu, prieš rudens atostogas, susirinkome pirmame aukšte. Vyresnieji mokiniai iš klasių atsinešė kėdes , mažieji sutūpė priekyje visų . Mokytoja Vilma Kisielytė-Hancharyk papasakojo apie mirusiųjų pagerbimo papročius ir pristatė jos vadovaujamos dramos studijos parengtą sceninį vaizdelį pagal Adomo Mickevičiaus lyrinės-draminės poemos „Vėlinės“ ištrauką.
Pasigirdo įsakmus Burtininko ( dvyliktokas Jaroslavas Butrimas) balsas. Senis (Ervinas Ratkevičius) tuoj uždarė duris, uždangstė langus. Burtininkas sukvietė visas vėles atšvęsti Vėlinių. Pasirodė ir Angelėlis, Mergelė, Šmėkla. Jis visoms vėlėms siūlė maisto, bet nei viena jo neėmė. Todėl visos turėjo atminti kryžiaus ženklą ir pradingti. Tačiau viena vėlė nepakluso. Burtininko žodžius atkartojo vėlių choras. Paslaptingos šmėklos nepaveikė nei maldos, nei šventintas vanduo. Bet staiga piktoji dvasia pasitraukė…
Žmoniją visuomet jaudino pomirtinio likimo paslaptys. Nemažai pomirtinio gyvenimo sampratos elementų įpinta į mūsų papročius, pasakojimus, raudas, sakmes. Mirusiųjų atminimo valandėlė šią dieną priminė jų pagerbimo svarbą.