birželis 2025
P A T K P Š S
     
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30  
Pamokų laikas

1. 8.00 - 8.45
2. 8.50 - 9.35
3. 9.45 - 10.30
4. 10.50 - 11.35
5. 11.55 - 12.40
6. 12.50 - 13.35
7. 13.45 - 14.30

Archyvai

Keletas patarimų dėl  saugos vasaros metu

 

Atėjo ilgai laukta vasara – išsvajotų atostogų metas. Vasaros laikotarpiu augančio organizmo sveikatą teigiamai veikia ilgas buvimas gryname ore, judėjimas, organizmo grūdinimas, tinkamas dienos režimas (įvairių veiklos rūšių kaitaliojimas, pakankamas ir visavertis miegas), sveika mityba. Šie ir kiti faktoriai aktyvina medžiagų apykaitą,stimuliuoja augimą ir vystymąsi, stiprina organizmo atsparumą įvairių neigiamų mikroklimato faktorių poveikiui bei ligoms.

Tačiau nereikėtų pamiršti kai kurių taisyklių:

Vandens procedūros. Labiausiai vasarą vaikai mėgsta maudytis. Karštą vasaros dieną prie ežerų, upių bei kitų vandens telkinių plūsta trokštantys atsivėsinti vaikai ir suaugusieji. Vanduo – puiki pramoga ir poilsis, tačiau jame slypi daug pavojų.

PAGRINDINIAI PAVOJAI MAUDANTIS:

  • Nepažįstamas krantas;
  • Mėšlungis;
  • Stipri srovė;
  • Šokas, netikėtai įkritus į vandenį.

PAGRINDINĖS TAISYKLĖS

  • Neplaukite vienas;
  • Plaukite tik saugiose vietose;
  • Žinokite, koks telkinio gylis ir kokios vandens telkinio ypatybės;
  • Maudantis negalima kramtyti gumos ar valgyti;
  • Mokykitės plaukti;
  • Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
  • Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.
  • Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.
  • Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
  • Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
  • Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.
  • Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
  • Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.).
  • Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai
  • Saulės procedūros. Saikingos saulės procedūros gerina nervų sistemos veiklą, aktyvina medžiagų apykaitą, gerina kraujo apykaitą ir kvėpavimą, kraujyje didėja eritrocitų ir hemoglobino. Be to, saulės spinduliai turi ir baktericidinių savybių – užmuša ant kūno esančias bakterijas. Medikai teigia, kad vaikams iki 14 metų nereikėtų leisti odai parausti dėl saulės poveikio, nes tai jau yra I laipsnio nudegimo požymis. Nesaikingas deginimasis saulėje sukelia odos sausėjimą, oda tampa mažiau elastinga, raukšlėjasi, gali atsirasti patologinių odos pakitimų – pigmentinių dėmių, apgamų, odos vėžys. Odos vėžys dažniau išsivysto tiems, kurie vaikystėje buvo nusvilę saulėje iki pūslių.
  • Mityba. Vasaros metu  reikia valgyti daugiau uogų, daržovių, vaisių, kad organizmas gautų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tačiau reikėtų prisiminti, kad prieš valgant daržoves, uogas ir vaisius juos reikia gerai nuplauti, nes galima užsikrėsti įvairiomis kirmėlėmis bei užkrečiamomis žarnyno ligomis. Karštomis dienomis būtina gerti daug skysčių, geriausiai paprasto ar mineralizuoto vandens arba arbatos, vengti riebaus, sunkiai virškinamo maisto.
  • Oro procedūros. Reikia kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis, žaisti gryname ore, važinėtis dviračiu, riedučiais.
  • Fizinis judėjimas, ypač važiavimas dviračiu, riedučiais, dažnai būna susijęs su įvairiomis traumomis. Siekiant išvengti traumų, būtina dėvėti šalmus, kelių bei alkūnių apsaugos priemones. Būtų gerai, jei  dėvėtų ir apsaugines pirštines.
  • Apsauga nuo vabzdžių įkandimų. Lankantis miške, parke, visų nepalieka ramybėje įkyrūs uodai, mašalai. Įsisiurbusi erkė gali apkrėsti pavojingomis ligomis: erkiniu encefalitu, Laimo liga ir kitomis. Geriausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai. Taip pat galima naudoti uodus ir erkes atbaidančias priemones. Jei po vabzdžio įgėlimo atsiranda bėrimų, ištinsta visa galūnė, tinsta veidas, tampa sunkiau kvėpuoti, svaigsta galva, reikia kreiptis pagalbos į medikus. Jei aptinkama įsisiurbusi erkė, ją reikėtų pašalinti. Švariomis rankomis ar pincetu suimti kuo arčiau jos galvutės ir staigiai truktelti. Žaizdelę reikia apiplauti vandeniu su muilu ar dezinfekuoti. Negalima įkandimo vietos tepti sviestu, aliejumi, neva taip erkę išimti bus lengviau, taip pat draskyti, stipriai suėmus spausti ar kitaip maigyti. Jei traukiant, erkės kūno dalis liko odoje, patartina ją šalinti. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

    Linkim visiems smagios ir saugios vasaros.

Atsakyti