Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ gimnazija

                              
        Nuo seniausių laikų žmogui medis buvo labai brangus. Jo įvaizdis giliai glūdi lietuvių pasaulėjautoje. Mūsų tauta sukūrė daugybę  darbo papročių, meno kūrinių susijusių su medžių garbinimu. Nejučia   prisimenu  klasikų kūrinių eilutes:
         „Medžiai stovi tylūs, lyg daugel matę seneliai, ir nei vienas lapas nesukugžda, nesušlama, nei viena šakelė nelinguoja. Girdi, kai nuo šakos ant šakelės paukštukas šokinėja, kaip pilka voverėlė lipinėja“
(V. Krėvė„ Skerdžius“).
         „Vidurnaktyj taip tyku, – kad girdi, kaip jaunas/Lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas;/Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa…“ (A. Baranauskas„ Anykščių šilelis“).
       Jau penkeri metai  kartu su Dieveniškių užkardos darbuotojais vykstame į netolimus miškus sodinti medelių. Miško laukymėje, 0,8 ha plote, pasodinome per 2000 medelių. Grįžome su džiugiu jausmu širdyje, kad tęsėjome senolių tradicijas, kad  būsimoms kartoms paliksime ne vieną medį, kad  sumažinsime žalą, padarytą, deja… žmogaus.

       Bibliotekininkė Ilona Baležentienė
 

Komentarai išjungti.