Elektroninis dienynas
Š.m. gegužės 27 d. I G ir III G klasės mokiniai vyko į monospektaklį jaunimui „Avinai“. Spektaklio režisierius Justas Tertelis, o aktorius ir dramaturgas Raimondas Klezys. Spektaklis buvo apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.
Interaktyvus spektaklis yra įkvėptas autobiografinių patirčių. Spektaklio metu į pasirodymą buvo įtraukti ir mokiniai, jiems teko atlikti vaidmenis, nuolat buvo palaikomas ryšys ir pokalbis su aktoriumi. Pasirodymo metu buvo gvildenamos jautrios temos, kuriomis, atrodo, ne visuomet drįstame kalbėtis su jaunimu. Siužete įžvelgiame daug savo asmeninių patirčių iš vaikystės, darželio, vėliau mokyklos laikų, paliečiama opi patyčių tema, vėliau kalbama apie šeimą jos vertybes, bendravimą, santykius ir ryšį, apie svarbius dalykus gyvenime, ir apie nesibaigiančius darbus, kuriais esame užmėtomi lyg kamuoliais. O kaip būna paprasta ir lengva juos visus paleisti, kai nutinka kažkas negero šeimoje. Spektaklyje išgyvename visas emocijas: dėkingumą už tai, kad užaugino, meilę ir rūpestį, džiaugsmą paprastų žaidimų metu, bet taip pat ir visas kitas emocijas, apmaudą, pyktį, neapykantą. Pabaigoje rodoma, kad už viską galima ir yra įmanoma atleisti. Aktorius papasakojo, kokia graži ir didi yra atleidimo galia, kad gyvenimas duotas tik vienas ir jis yra gražus.
Spekataklio metu leidžiama filmuoti, fotografuoti, įsitraukti, bendrauti. Po spektaklio vyko diskusija ir buvo aptariamas visas pasirodymas. Dėkojame aktoriui už tai, kad dalinasi savo istorija, jam puikiai pavyko ne tik perteikti ir tyrinėti įvairias temas, bet jis puikiai suvaldė žiūrovus, patraukė jų dėmesį ir mes kiekvienas iš teatro išsinešėme sau skirtą asmeninę žinutę.
Gegužės 29 dieną 8-II G klasių mokiniai vėl buvo pakviesti į Dieveniškių laisvalaikio salę ir turėjo galimybę dalyvauti dar viename interaktyviame Ievos Jackevičiūtės režisuotame spektaklyje "Dulkėti veidrodžiai". Vaidino aktorius ir pjesės autorius Raimondas Kleizys. Tai spektaklis apie paauglystėje patirtus išgyvenimus augant mažame provincijos miestelyje. Pagrindinė tema – nemeilė šeimoje, mokykloje, tarp draugų ir tos nemeilės poveikis: svaigalų vartojimas, nusikalstamos veiklos. Aktorius dalinos savo prisiminimais apie artimus draugus, kurie baigė dienas įkalinimo įstaigose ar net pasitraukdami iš gyvenimo. Pagrindinis spektaklio leitmotyvas – retorinis klausimas: "Juk turi kažkur būti pagarbos ir meilės oazė, kuri nepradingtų saulei patekėjus?" Spektakliui pasibaigus ilgai netilo plojimai, o mokiniai su aktoriumi diskutavo įvairiomis gyvenimiškomis temomis. TaTai spektaklio aktoriaus ir dramaturgo autobiografinių faktų įkvėptas monospektaklis, pasakojantis paauglystėje patirtus išgyvenimus, augant mažame provincijos miestelyje. Pagrindinė tema – nemeilė šeimoje, mokykloje, tarp draugų ir tos nemeilės poveikis, pasireiškęs svaigalų vartojimu, nusikalstamomis veiklomis. Aktorius dalinasi prisiminimais apie artimus draugus, kurie baigė savo dienas įkalinimo įstaigose ar net pasitraukdamas iš gyvenimo. Spektaklyje jis kelia retorinį klausimą ,,Juk turi kažkur būti pagarbos ir meilės oazė, kuri nepradingtų saulei patekėjus”.i spektaklio aktoriaus ir dramaturgo autobiografinių faktų įkvėptas monospektaklis, pasakojantis paauglystėje patirtus išgyvenimus, augant mažame provincijos miestelyje. Pagrindinė tema – nemeilė šeimoje, mokykloje, tarp draugų ir tos nemeilės poveikis, pasireiškęs svaigalų vartojimu, nusikalstamomis veiklomis. Aktorius dalinasi prisiminimais apie artimus draugus, kurie baigė savo dienas įkalinimo įstaigose ar net pasitraukdamas iš gyvenimo. Spektaklyje jis kelia retorinį klausimą ,,Juk turi kažkur būti pagarbos ir meilės oazė, kuri nepradingtų saulei patekėjus”.