Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ gimnazija

Archyvas ‘Mokyklos naujienos’ kategorijos

      Birželio 6 dieną  susirinkome į mokyklos salę paskutinę mokslo metų dieną pabūti kartu. Ekrane „prabėgo“  linksmos mokslo metų akimirkos, primindamos ekskursijų ir renginių dienas, viktorinas,

kitokias nei įprasta pamokas  ir kitus įdomius mokyklinio gyvenimo momentus. Šią dieną nuskambėjo paskutinis skambutis  ir dešimtokams primindamas, kad jų laukia žinių patikrinimas iš lietuvių kalbos ir matematikos.

      Mokyklos direktorė Lolita Mikalauskienė  pasveikino visus su prasidėjusia vasara,  palinkėjo  smagių, saugių  ir turiningų  atostogų. Vadovė pasidžiaugė, kad per mokslo metus mokiniai dalyvavo įvairiose olimpiadose, varžybose, respublikiniuose renginiuose ir pelnė apdovanojimus. Moksleiviai buvo apdovanoti padėkomis ne tik už gerą mokymąsi, bet  ir  už sportinius laimėjimus bei mokyklos vardo garsinimą.

                      „Sveiki, sugrįžę namo…“ – taip birželio šeštosios vakarą „Ryto“ vidurinėje mokykloje buvo pradėtas buvusių abiturientų susitikimas. Ne itin gausiai susirinkusius abiturientus pirmiausia pasveikino mokyklos direktorė Lolita Mikalauskienė, džiaugdamasi, kad mokykla nepamiršta ir vis dar lieka traukos centru. Taip pat buvo pabrėžta, kad mokykla sparčiai keičiasi ir čia dirba tik patys geriausi specialistai.

                      Kad abiturientai čia laukiami, buvo galima suprasti nuo pirmosios renginio minutės – jiems pažadėtos įvairios veiklos bei staigmenos. Daug aplodismentų sulaukė mokyklos šokėjų pašoktas rokenrolas, pačių sukurtas gatvės šokis, Aurimo, Miglės bei Karolinos padainuotos dainos. Na, o aistringąją rumbą šokti mokėsi visi: ir abiturientai, ir mokytojai, ir kiti renginio svečiai. Iškalbos meno išmanymas taip pat buvo patikrintas – teko abiturientams papasakoti, kokius save prisimena, kai dar mokėsi mokykloje, ir kokie jie yra dabar.

`                    Renginio kulminacija – nominacijų „Mokytojo atmintis gyva, arba niekas nenorėjo pasiduoti“  paskelbimas ir įteikimas. Mokytojai mielai prisiminė didžiausius išdaigininkus, moksliukus, sportininkus, šmaikštuolius, mokyklos turto gadintojus, atrastus talentus, pasakytas frazes.

                      Susitikimui baigiantis visi padainavo keletą dar mokykloje pamėgtų dainų. Dešimtosios laidos abiturientas Andrius Butrimas tardamas padėkos žodį sakė, kad mokykla jo gyvenime užima labai svarbią vietą, kad būtent čia prabėgo patys gražiausi ir nerūpestingiausi gyvenimo metai,  kad labai svarbu visiems ir toliau bendrauti bei bendradarbiauti.

                      „Laikas, apsukęs ratą, pasikartoja dar sykį…“ – labai tikimės, kad po metų šios gražios akimirkos pasikartos dar kartą ir po metų mes sveikinsime kur kas gausesnį abiturientų, pasiilgusių mokyklos ir mokytojų, būrį…

Laukiame visų mokykloje 2015 m. pirmą birželio šeštadienį .

                      Vilma Kisielytė – Hancharyk, lietuvių kalbos mokytoja

     Antradienį, birželio 3-ąją  mokykloje vyko pilietinė akcija „Kad ne auksinės vasaros…“ Šią dieną  skyrėme prisiminti Gedulo ir vilties dieną – birželio 14-ąją. Šią dieną 1941 metais prasidėjo masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į atokias šiaurines Sovietų Sąjungos teritorijas. Moterys ir vaikai  buvo išvežti į tremtį Altajaus ir Krasnojarsko kraštus, tuo tarpu vyrai – į GULAG“o pataisos darbų lagerius. Ši diena ne tik tautos gedulo, bet ir vilties diena. Vilties sugrįžti į tėvynę, vilties pamatyti savo artimuosius, vilties, kad birželio 14-osios įvykiai nepasikartos.

      Pamokų nebebuvo, mokiniai pasidalinę į grupes dirbo tą dieną kitaip. Viena grupė tremtiniams atminti  iš popieriaus gamino rugiagėles, kita mokėsi dainos  apie tremtinius melodijos ir žodžių, treti – žiūrėjo  filmą  „Ledo vaikai“. Šis filmas priminė ištremtų ir tremtyje gimusių vaikų gyvenimą ir likimus.

      Pamokų laikui baigiantis  moksleiviai  sunešė gėles į pievelę prie mokyklos ir dainavo išmoktą dainą:

                                                 Kad ne auksinės vasaros,

                                                 Ne mėlynos vosilkos,

                                                 Nebūtume atėję čia,

                                                 Kur slenka dienos pilkos…

            Gegužės 29 dieną nuaidėjo paskutinis  skambutis mūsų abiturientams. Į salę juos  vedė pirmokėliai, tarsi dėkodami už  tvirtą  palaikymą rugsėjo pirmąją…

            Šventė prasidėjo. Direktorė perskaitė švietimo ministro sveikinimą, linkėjo abiturientams  sėkmės, pavaduotoja ugdymui Regina Barsulienė  pasidžiaugė, kad visiems mokiniams leista laikyti egzaminus, linkėjo  abiturientams siekti tikslų, kurti savo gyvenimą jau už mokyklos sienų.

            Ekrane  „prabėgo“ dvylikos metų įamžintos  akimirkos, primindamos abiturientų šypsenas, išdaigas, vaidmenis mokyklos scenoje.

            Savo auklėtinius pasveikino Oksana  Davleševičienė. Ji parodė  tarką, kurią gavo dovanų iš auklėtinių, kai jie mokėsi aštuntoje klasėje su prašymu jų „netarkuoti“. Deja teko „patarkuoti“, kad   mokymosi rezultatai taptų geresni. Auklėtoja palinkėjo visiems  sėkmės ir norų išsipildymo.

            Keleto iš  mokinių pirmoji mokytoja Ilona Šedienė  pasveikino  abiturientus, palinkėjo drąsos egzaminuose ir įteikė buvusiems auklėtiniams  dovanėles. Daugelio mokinių pirmosios mokytojos  Lionės Dudoitienės atminimą  pagerbėme tylos minute.

            Jaunesnieji abiturientų draugai  pradinukai dovanojo smagias daineles, o vienuoliktokai įteikė dovanų skambučius.  Tegul jie visada primins  mokyklą.

            Mūsų dvyliktokai pelnė  apdovanojimų už rašinius(Karolina Kumidor), už sporto laimėjimus (Kamilė Torgovič, Janas Juruš, Darius Juruš, Edgardas Buinauskas), už dalyvavimą  bėgimo varžybose minint G. Žagunio žūties  metines (Ernestas Dobrinskis, Janas Juruš, Edgardas Buinauskas, Antanas Peseckas, Darius Buinauskas, Kamilė Torgovič).

             Žodį abiturientų vardu tarė Karolina Kumidor ir   Janas Juruš. Jie perskaitė testamentą  su šmaikščiais ir linksmais  mokytojų apibūdinimais  ir padovanojo jiems  pagal jų profesiją  naudingas dovanėles, o   vienuoliktokus  įpareigojo  rūpintis mokykla įteikdami   simbolinį mokyklos raktą.  

            Skambėjo eilės:

                          Čia pirma svajonė gimė

                          Ir visi keliai prasideda nuo čia…

       Šventei baigiantis abiturientai pasodino ąžuoliuką mokyklos kieme.   

       Gegužės 30 dieną  pradinukus jau paliko ketvirtokai, jiems  skambėjo paskutinis skambutis, primindamas, kad vienas nedidelis mokymosi etapas jau baigtas – jie įkopė į antrąjį ir nuo šiol turės daug mokytojų ir naujų mokymosi dalykų.

        Šventę ruošė trečiokai. Jie ne tik koncertavo savo vyresniems draugams, bet ir „išegzaminavo“ juos.

Teko atsakyti į klausimus iš  lietuvių kalbos, matematikos, gamtos. „Egzaminai“ pavyko!

         Auklėtoja Olga Martinkevič  parodė ekrane labai daug nuotraukų iš   ketvirtokų  gyvenimo, skaitė daug gražių ir prasmingų žodžių savo auklėtiniams ir padovanojo nuotraukų įrašus kiekvienam.

        Šventė paliko džiaugsmingą įspūdį mokiniams, jų tėveliams ir mokytojams.

      Šiais metais Poezijos paukštė  atskrido  iš Gruzijos sostinės Tbilisio. Ten vyko poetiniai skaitymai ir poezijos almanacho pristatymas. Vėliau ji pasiekė Lietuvą, sostinę  Vilnių, o  gegužės 21 dieną nutūpė Dieveniškėse. Visi šventės dalyviai susirinko bažnyčioje. Atvyko  Šalčios krašto poetai, Šalčininkų rajono mokyklų moksleiviai. Tarptautinio poezijos festivalio svečiai  poetai  Dieveniškių padangėje: Paulina Žemgulytė, Ieva Gudmonaitė,  Jurga  Jasponytė,  Nijolė  Daujotytė, Aivaras Miknys, Arnas Ališauskas ir aktorė Virginija Kochanskytė. Dalyvavo ir žinomas poetas iš Eišiškių Vytautas Dailidka.

   Susirinkusius pasveikino parapijos klebonas Domas  Valančiauskas, aktorė Virginija Kochanskytė įtaigiai  padeklamavo eiles, pristatė poetus juos maloniai pakalbindama. Poetė Paulina Žemgulytė  kalbėjo, kad „Poezija – tai kalbėjimas nuo sielos… Rašydamas, kurdamas  tarsi eini į priekį…

     Moksleiviai iš įvairiakalbių  rajono mokyklų  skaitė poetų ir savo eiles lietuviškai, lenkiškai.  Mūsų mokyklos vienuoliktokė Jurgita  Misiukevičiūtė perskaitė du savo eilėraščius „Kristijono Donelaičio „Metus“ perskaičius“ ir „Dialogas su benamiu“.

Subtilus jautrumas žmogui  atsispindi mūsų jaunos poetės posmuose. O štai  Jurgitos sesutė, besimokanti Poškonių pagrindinėje mokykloje, taip pat deklamavo savo  eiles. Dviejų jaunųjų poečių iš Sniadeckio gimnazijos mama skaitė savo jausmingas eiles rusų kalba.  Šventės organizatoriai Dieveniškių istorinio regioninio parko darbuotojai   dėkojo svečiams už  maloniai praleistas valandas ir įteikė kvapias pavasarinių gėlių puokšteles.

    Renginio metu buvo išrinkta gražiausia pavasarinė puokštė „Svajonių laivas“. Tai mūsų mokyklos  kūrinys.

     Gegužės  dvidešimtąją paminėjome tarptautinę Šokio dieną.  Kaip ir pernai mokiniai pertraukų metu rinkosi aikštelėje  prie mokyklos. 10 ir 11 klasių  bei 5-6 kl. mokiniai demonstravo šokio judesius, o visi susirinkusieji atkartojo  juos pagal smagią muziką. Moksleiviai ne tik smagiai praleido laiką, bet ir suprato, kad judėti tikrai sveika.

        Gegužės 19 d. mūsų mokyklos mokiniai dalyvavo III respublikiniame rusų kalbos festivalyje, kuris vyko Jašiūnų pagrindinėje mokykloje.
        Daugiau nei 150 festivalio dalyvių parodė savo sugebėjimus muzikos, šokių ir eilių skaitymo srityse. Nuostabių muzikos kūrinių klausymasis leido stebėtis atlikėjų talentu ir nepaprasta muzikos bei meno pajauta. Tradiciniai rusų šokiai atskleidė tikrą, rusišką, tradicijų ir papročių dvasią. Mūsų mokiniai, Karolina Kumidor, Jaroslavas Butrimas, Aurimas Vachoviakas ir Edvinas Petrilovskis, atliko kelias dainas iš šiuolaikinės rusiškos muzikos repertuaro. Akomponuodami gitara jie padainavo populiarias, ne tik Rusijoje žinomas, romantiškas dainas. Festivalis ne vieną nudžiugino savo programos įvairumu, nepaprastu mokinių artistiškumu ir gražiu bei kokybišku idėjos išpildymu.

Rusų kalbos mokytoja Lilija Urbelevič

     Šiais metais buvo paminėtos pasieniečio Gintaro  Žagunio, pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnybos vietoje žuvusio Lietuvos valstybės pareigūno, 23-osios metinės. Žūties vietoje, Krakūnuose, vyko iškilminga pasieniečių raporto ceremonija, mokiniai ir mokytojai padėjo  gėles prie paminklo.

   Mokinių tėvo Gintaro Raževičiaus iniciatyva buvo organizuotas bėgimas iš Krakūnų į Dieveniškes. Jame dalyvavo ir mokiniai, ir mokytojai. Po rungties visi dalyviai buvo pakviesti  į Poškonių G. Žagunio užkardą paragauti košės.

                      Motinos diena - tai šventė, kai sveikiname savo Mamas. Pirmąjį gegužės sekmadienį su puokštėmis gražiausių pavasarinių žiedų skubame apkabinti jas – mūsų mylimas Mamas, Močiutes.  Motina yra tapatinama su žeme. Kaip žemė užaugina derlių, taip ir motina užaugina savo vaikus. Todėl motinos diena švenčiama pavasarį, kai bunda žemė.

                 Saulėtą gegužės 4 d. rytą prie Dieveniškių laisvalaikio salės neįprastas šurmulys. Pasipuošę pradinukai, surimtėję bei  pasitempę dramos studijos  „Arlekinas“ nariai ir šokėjai, skardžiabalsiai dainininkai – vieni kartojosi žodžius, kiti – šokių žingsnelius, treti – dainų tekstus, juk tai, ką išmokome, stebės ir vertins ne kas kitas, o patys brangiausi ir artimiausi žmonės – Mamos.              

                      Pilnutėlėje salėje ilgai netilo ovacijos. Patys mažiausieji ne tik  šoko, dainavo, eilėmis sveikino Mamytes, bet koncerto pabaigoje  apdovanojo jas savo rankytėmis pagamintomis gėlėmis. Vyresnieji pašoko aistringąją rumbą, net dvi dainas Mamoms skyrė dešimtokas Aurimas Vachoviakas (ne viena Mama, sėdinti salėje, braukė ašaras), jaunieji mokyklos kanklininkai ir skudutininkai pagrojo linksmą polką.. Sužavėjo visus ir pamokantis spektaklis „Ach, tos mamos“, kuriuo mokiniai  prisipažino, kaip dažnai neįvertina savo Mamų globos ir rūpesčio.

Koncertui pasibaigus, niekas neskubėjo namo. Mamos patenkintos glaudė prie savęs vaikus, apžiūrėjo dar veikiančią parodą, dėkojo mokytojams už parengtą programą

Vilma Kisielytė – Hancharyk, koncerto organizatorė