Elektroninis dienynasArchyvas ‘Mokyklos naujienos’ kategorijos
Lapkričio 14 d. 2, 3 ir 4 klasių mokiniai dalyvavo „Mėgintuvėlio“ laboratorijoje edukaciniame renginyje „Spalvų kodas – eksperimentai laboratorijoje“. Jo metu vaikai galėjo paeksperimentuoti su įdomiomis cheminėmis medžiagomis, susipažinti su moksliniais stebuklais ir prisiminti, kada ir kodėl buvo pasirinktos ir ką simbolizuoja spalvos mūsų tautinėje vėliavoje. Edukacijos metu vaikai patys savarankiškai eksperimentavo – dėvėjo apsauginius akinius, chalatus ir naudojosi cheminiais indais. Susipažino ir išbandė įdomiuosius chemijos eksperimentus – spalvines reakcijas, išbandė kietą anglies dioksidą. Edukacijoje „Pažink prezidentus“ Lietuvos Respublikos Prezidento Kanceliarijos Valstybės pažinimo centre mokiniai atlikdami žaismingas užduotis, prisiminė kiekvienam svarbius Lietuvos istorijos įvykius ir tyrinėjo Lietuvos Prezidentų darbą. Kodėl Lietuvai vadovauja būtent Prezidentas? Ką jis veikia darbo dienomis ir kuo užsiima laisvalaikiu? Kokias dovanas Lietuvai yra padovanoję kitų šalių atstovai ir kodėl priimta jomis keistis? Atsakymų į šiuos klausimus mokiniai ieškojo remdamiesi tiek ekspozicijos informacija, tiek asmenine patirtimi. Įsidėmėjo raktinius žodžius: Prezidentas, valstybiniai apdovanojimai, oficialios dovanos, LR Konstitucija. Pažintinė edukacinė veikla pradinukams paliko didelį įspūdį, patenkino smalsumą, suteikė daug džiugių emocijų.
Ar žinote, kodėl mes, žmonės, esame vadinami žvaigždžių vaikais? Kokia Labanoro regioninio parko panorama atsiveria įkopus į 36 metrų aukščio bokštą? Koks ežeras, į kurį žvelgiant išlieta daugiausia ašarų, yra pats ilgiausias Lietuvoje? Į visus šiuos klausimus ieškojome atsakymų su "Ryto" gimnazijos 5-6 klasių mokiniais spalio 29 dieną lankydamiesi Molėtų krašte. Etnokosmologijos muziejaus gidas pasakojo apie žemės susidarymą, zodiako žvaigždynus, astronautiką ir daugelį kitų nepaprastai įdomių dalykų. Pakilę į apžvalgos aikštelę ir pasidžiaugę, kad išsisklaidė rūkas, stebėjome sumažintą Saulės sistemos modelį ir suvokėme, kokie maži esame visatoje. Papietavę aplankėme Mindūnų apžvalgos bokštą, mėgavomės rudens spalvomis ir ežero ramybe. Paskutinis kelionės taškas – Dubingių miestelis. Čia, Asvejos regioniniame parke, kopėme į Dubingių piliavietę, susipažinome su jautria meilės istorija, menančia XVI amžių. Kelionė į namus neprailgo, nes dalijomės įspūdžiais, planavome kitas išvykas.
Smagu, kad vis dar turime ypatingų ir labai įdomių lankytinų vietų Vilniuje. Spalio 30 dienos edukacijos su 8-9 klasių mokiniais buvo kaip niekad įdomios ir labai skirtingos. Pirmiausia apsilankėme Lietuvos radijuje ir televizijoje. Iššniukštinėjome kiekvieną studiją, sales, kabinetus, bandėme skaityti suflerio tekstą, stebėjome, kaip atrodome šiapus ir anapus kamerų, užėjome ir į pirmąją mažulytę studiją bei svarbiausią kabinetą, kuriame visos televizijos "smegenys", užtikrinančios, kad bet kokiu oru, bet kokią dieną ar naktį, bet kokiomis sąlygomis vyktų nepertraukiama transliacija, o prireikus būtų panaudojami generatoriai ir kitos priemonės, kad viskas būtų rodoma sklandžiai ir be trikdžių. Taip pat pamatėme radijo ir televizijos laidų vedėjų, režisierių, reporterių, operatorių, technikų, žurnalistų, inžinierių ir kitų darbuotojų darbo vietas bei užkulisius, radijo studijoje "pagavome" besisvečiuojantį ir žinomą dainininką Leoną Somovą. Pasivaikščiojome koridoriais, kurie dar mena sausio 13-osios įvykius. Tą tragišką naktį primena kulkų žymės, nuotraukos, išlikę vaizdo įrašai, o garsioji Eglės Bučelytės (beje, tebedirbančios televizijoje iki šiol) frazė yra girdima vos vienu mygtuko paspaudimu. Papietavę keliavome į visiškai kitokios temos edukaciją Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse. Šiemet dvaras skaičiuos jau 200 metų. 1944 m. Tuskulėnų dvaro teritorija su pastatais atiteko sovietų represinėms struktūroms ir tapo visuomenei neprieinama. Dalis teritorijos visuomenei atverta tik aštuntajame dešimtmetyje, kaimynystėje pastačius Vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir sporto rūmus ir įrengus skverą. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, teritorijoje buvo aptiktos masinės NKGB (MGB) vidaus kalėjime nužudytų asmenų kapavietės. Jos dabar yra pažymėtos, viena jų buvo beveik 4 metrų gylio. Toliau apžiūrėjome baltąjį dvarelį. 1866 m. šalia Tuskulėnų dvaro įsigijęs žemės, medžioklės namelį pasistatė atskirojo žandarų korpuso pulkininkas Aleksandras Losevas – vienas 1863–1864 m. sukilimo malšintojų, ištikimas Michailo Muravjovo-Koriko talkininkas, tardymo komisijos narys. 1928 m. inžinierius geodezininkas, Vilniaus miesto geologinės tarnybos viršininkas Francišekas Valickis nupirko iš Lidijos Minakovos apgriuvusį namelį kartu su jam priklausančiais ūkiniais pastatais ir pritaikė jį šeimos vasarvietei. Pastatas buvo rekonstruotas: įstatyti nauji langai, raudonomis čerpėmis uždengtas stogas, įrengta medinė veranda, įvestas vanduo ir elektra, rytinėje pastato dalyje pristatyta terasa, dekoruota puošnia drožyba. Šviesia spalva nudažytas namelis buvo vadinamas Baltuoju dvareliu. Valickių valdose (apie 3 ha žemės) buvo užveistas ir gerai prižiūrimas sodas, puoselėjami gėlynai ir daržas. Į žemutinį tereną, kur akį traukė puikiai sukomponuotas ovalus gėlynas, buvo galima nusileisti specialiai suprojektuotais laipteliais. Dabar Baltojo dvarelio rūsyje įrengta muziejinė ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, kurią aplankėme. Ten mums buvo atskleidžiamas sovietinio totalitarinio režimo sukurtas mirties nuosprendžių priėmimo ir vykdymo mechanizmas. Eksponuojamuose archyviniuose dokumentuose pateikiama informacija apie nužudytuosius ir egzekucijų vykdytojus, o Tuskulėnų dvaro istoriją pristato archeologiniai radiniai (batai, sagos, metalas) ir ikonografinė medžiaga. Smagu buvo papiešti ant smėlio – taip įtvirtinant citatą "Rankos stato, rankos griauna". Ekskursijos pabaigoje užėjome į kolumbariumą. (lot. columbarium) – tai urnų su mirusiojo palaikais laikymo patalpa, statinys ar salė. Tuskulėnų dvaro teritorijoje atlikus archeologinius kapaviečių ir antropologinius rastų palaikų tyrimus, parengtas jų amžinojo poilsio vietos – koplyčios-kolumbariumo – projektas. Projekto autoriai pasirinko pilkapio formos statinį, kuriame per 2004 m. Vėlines atgulė Tuskulėnuose atkastų žmonių palaikai. Jame vienodose urnose-karsteliuose, sudėtose į kriptas, palaidoti 717 žmonių palaikai, kitų septynių asmenų palaikai atiduoti artimiesiems, Telšių vyskupijai. 2009 m. koplyčią-kolumbariumą papuošė meninis kūrinys – skliautinė mozaika „Trejybė“, simbolizuojanti Likimą, Laimę ir Laisvę. Jos autorius – G. Umbrasas. Iš balto ir geltono aukso gabaliukų ir spalvoto stiklo sulipdytas meno kūrinys skirtas sovietinio režimo aukoms pagerbti. Jis vaizduoja trijų paukščių – sakalo, pelėdos ir gulbės – sparnų sankirtą. Pilkapio viršūnę užbaigia karūna, kurią sukūrė G. Karalius. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse esanti koplyčia-kolumbariumas simbolizuoja aukų atminimo ir pagerbimo įamžinimą. Tai rimties ir susikaupimo erdvė. Baigę edukaciją, beveik Vėlinių išvakarėse grįžtame namo. Jau savaitgalį kiekvienas su savo šeima keliausime tvarkyti artimųjų kapų ir visada atminsime, kaip yra svarbu žinoti ne tik savo šeimos, bet ir tautos, šalies istoriją.
Spalio 24 d. mūsų gimnazija dalyvavo Šalčininkų visuomenės sveikatos biuro organizuojamoje konferencijoje „Patyčios. Atsakingi esame visi“. Dėkojame už kvietimą ir suteiktą galimybę būti dalyviais ir pranešėjais. Mokinės Aistė Narbutaitė, Šarlota Šeškaitė ir socialinė pedagogė Oksana Davleševičienė paruošė inscenizaciją patyčių tema „Kartu mes galime daug“. Vaidinimo mintis atskleidė, kad kiekvienas iš mūsų gali tapti patyčių auka arba stebėtoju. Svarbiausia netylėti, o kreiptis pagalbos ir kalbėti.
Per technologijų ir dailės pamokas 22 "Ryto" gimnazijos 5-8 klasių mokiniai dalyvavo „FoodEducators“ programoje. Veiklos tikslas – atkreipti dėmesį į maisto vartojimo kultūrą, ugdyti atsakingą požiūrį į maisto taupymą. 17-24 dienomis mokiniai diskutavo apie galimybes sumažinti maisto atliekų kiekį, apie kiekvieno žmogus įnašą į problemos sprendimą. Kadangi daugiausiai išmetama daržovių ir vaisių dėl derliaus pertekliaus, mokiniai paruošė planą, kaip ilgiau išsaugoti daržoves ir vaisius. Mokiniai kūrė patiekalų receptus, aptarė daržovių iš vaisių perdirbimo galimybę, iš obuolių, moliūgų ir kriaušių virė uogienę. Dalyvaudami projekte mokiniai tobulino pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo ir sveikos gyvensenos kompetencijas. Surinkta informacija ir praktinis darbas davė puikų rezultatą: gaminiai skanūs, mokiniai galės pritaikyti maisto vartojimo įpročius kasdieniniame gyvenime.
Vėlinės dar žinomos kaip Ilgės. Tai senoviškas Vėlinių pavadinimas, kuriame telpa ilgesys ir mirties nuojauta. Kaip ir kasmet spalio pabaigoje Dieveniškių istorinio regioninio parko darbuotojos pakvietė "Ryto" gimnazijos mokinius į Poškonių pilkapyną. Čia turėjome galimybę bent trumpam stabtelti ir susimąstyti apie išėjusius mūsų protėvius, pajusti ryšį su jais. Kultūrologės N. Balčiūnienė ir R. Balsevičiūtė pasidalijo prisiminimais, priminė, kokie Vėlinių papročiai būdingi Dzūkijos kraštui, pamokė senovinių dainų. Taip pat vyko aukojimo deivei Žemynai apeigos. Po to klausėmės darželinukų deklamuojamų eilių ir ant pilkapių uždegę žvakutes, vaišinomės arbata, duona bei sūriu. Tokios etninės kultūros pamokos kitoje aplinkoje ugdo pagarbą išėjusiems, moko suprasti, kodėl svarbu nepamiršti mirusiųjų.
Spalio 22 dieną 54 2-5 klasių mokiniai sugužėjo į Dieveniškių „Ryto“ gimnaziją, kur varžėsi anglų kalbos konkurse „Spelling bee“. Tai konkursas, kurio metu mokiniai ne tik lavina savo atmintį išmokti 100 žodžių, bet ir mokosi abėcėlės tarimo, lavina žodžių tarimo įgūdžius, taip pat plečia savo anglų kalbos žodyną, ugdo bendrąsias kompetencijas
Tad sveikiname nugalėtojus ir jų mokytojus:
Spalio 14 dieną sveikatos specialistė Janina Alkovska mokė 5 klasės mokinius pažinti emocijas. Naudodami metaforines korteles mokiniai pasakojo, kaip jautėsi tuo metu pamokoje, o pasitikrino gebėjimą atpažinti emocijas stebėdami filmuką „Inside out“ ir įvardindami herojų nuotaikas. Pamokos pabaigoje sveikatos specialistė panaudojo atsipalaidavimo priemonę – piešimą spalvotu smėliu. Mokiniai kūrė įvairiausius ornamentus ir paveikslėlius pasinerdami į fantazijų šalį.
Pasaulinė košės diena – puiki proga priminti vaikams šio patiekalo naudą ir vertę. Spalio 14 dieną mūsų gimnazijoje buvo minima ,,Pasaulinė košės diena”. Šios dienos tikslas – skatinti vaikų sveikos mitybos įpročius ir akcentuoti pusryčių košės naudą. 1 – 4 klasių mokiniai dalyvavo visuomenės sveikatos specialistės Janinos Alkovskos pamokose – prisiminė sveikos mitybos pagrindinius principus, turėjo galimybę pasižiūrėti, kaip atrodo įvairios kruopos, atliko kūrybinius darbelius.
Spalio 11 dieną III – IV g klasių mokiniai dalyvavo „FoodEducators” karjeros dienos renginyje “Šiuolaikiškas požiūris į maistą”“. Renginį organizavo Vilniaus kolegija (nacionalinis „FoodEducators“ centras Lietuvoje) kartu su UAB „Agrokoncernas“. Renginio metu mokiniai sužinojo apie EIT Food edukacinę programą „FoodEducators“, kuri suteikia žinių apie sveikos mitybos, verslumo ir karjeros galimybes maisto pramonėje. UAB „Agrokoncernas“ supažindino su tvariomis ir inovatyviomis žemės ūkio praktikomis. Mokiniai išgirdo naudingų pranešimų apie sveiką mitybą bei maisto tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje, užmezgė kontaktus su agromaisto sektoriaus specialistais ir įgijo naudingų žinių apie sveiką gyvenimo būdą bei maisto tvarumą.
