Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ gimnazija

Archyvas ‘Mokyklos naujienos’ kategorijos

Štai ir baigėsi mokslo metai. Susirinkome gimnazijos salėje pabūti kartu. Šią dieną pagerbėme dešimtokus, įveikusius nelengvus egzaminus ir įžengusius į aukštesnę mokymosi pakopą. I g klasės gimnazistai Ieva ir Edvinas pakvietė juos užimti baltais balionais papuoštas vietas.

Gimnazijos direktorė Lolita Mikalauskienė įteikė daug daug padėkų gerai besimokantiems bei aktyviai  dirbusiems  savo ir mokyklos labui. Vadovė džiaugėsi visais mokinių pasiekimais, linkėjo ir toliau sėkmingai dirbti, turtinti savo žinių kraitelę, sportuoti. Visiems linkėjo kuo didžiausios sėkmės ir saugios vasaros.

Ekrane pamatėme daug smagių akimirkų iš dešimtokų  gyvenimo gimnazijoje.  Seniai pamirštos nuotraukos  ne vieną  labai pralinksmino. Ieva ir Edvinas  pakvietė atlikti užduotį: įvairių žinomų herojų nuotraukas vaizdajuostėje komentuoja gimnazijos bendruomenė. Reikia atspėti, apie kurį gimnazistą kalbama. Pasirodo, dešimtokai  vieni kitus tikrai pažįsta!

Renginio vedėjai turėjo ir daugiau užduočių: buvo tikrinamos ir matematikos žinios. Ir čia gimnazistai nenuvylė.

Dešimtokai parengė ir namų darbą: Saulė, Zofija ir Karina pašoko plastišką šokį. Jos sulaukė daug plojimų.

Baigėsi mokslo metai. Vieniems jie buvo nelengvi, kitiems – praėję nejučia, dar kitiems – smagūs ir labai turiningi. Džiaukimės  savo pasiekimais, pabūkime dar truputį kartu… Lik sveika, mokykla… iki rudens!

                     Vakare susirinkome gimnazijos salėje. Atėjo visi, kurie norėjo linksmai praleisti laiką. Ir neapsiriko!

Mokinių taryba pristatė net 19 nominacijų, o jų būta įvairių: „ Metų tinginys“, „Metų atradimas“ ir kitos.

Žaidimai išjudino visus: iš pradžių žaidė drąsiausi, vėliau įsijungė visi susirinkusieji. Ypač buvo smagu žaisti paskutinį žaidimą. Žaidėjai susėdo ratu, tik vienas neteko vietos ir stovėjo  rato viduryje. Jis turėjo ištarti žodžius: „ vėjas pūtė ir nešė tuos, kurie  dėvi džinsus…“ Visi „džinsuoti“ turėjo pakilti nuo kėdžių ir greitai persėsti į kurią nors  laisvą vietą. Netekęs vietos žaidėjas turėjo stoti į rato vidurį ir kartoti žodžius, pridėdamas vis kitokią jų pabaigą.

Laikas, praleistas kartu, mokinius išjudino ir subūrė. Pasisėmę geros nuotaikos sugrįžome į  savo namus.

          Suskambo klasėje skambutis… paskutinis. Iš pirmo aukšto vedini pirmokėlių mūsų abiturientai pakilo į trečią aukštą. Žengdami  spalvotomis „pėdutėmis“   jie įėjo  į gimnazijos salę.
          Abiturientų pasveikinti atvyko buvę mokiniai, jaunesnieji draugai, juos mokę mokytojai. Pirmieji  gimnazistus  sveikino pradinukai. Margarita Salavei padainavo  dainelę „Kirmėliukas“, o vaikai  kartu pašoko smagų šokį.
          Teko abiturientams dalyvauti ir viktorinoje. Šįkart pagyrų jiems nepagailėta, mat į daugelį klausimų atsakė teisingai.
          Gimnazijos direktorė Lolita Mikalauskienė pasidžiaugė, kad dvidešimt ketvirtoji abiturientų laida buvo šauni ir labai aktyvi. Į mokslo viršūnes  ne visi kopė, bet sportavo, vaidino, šoko. Gimnazijos vadovė palinkėjo drąsiai eiti savo keliu, siekti užsibrėžtų tikslų ir, žinoma, pagauti sėkmės paukštę. Daug šiltų linkėjimų išgirdo dvyliktokai, daug mielų dovanėlių gavo. Ketvirtokai net padovanojo savo pačių pieštus abiturientų  „portretus“.
          Abiturientai perskaitė testamentą, kurį  kartu su simboliniu raktu perdavė nuo šiol naujiems gimnazijos šeimininkams – vienuoliktokams.  Čia  jie lieka  vyriausi.
          Pagal gražią gimnazijos tradiciją visi išėjo į kiemą paleisti „svajonių“. Ant balionų kiekvienas abiturientas užrašė savo didžiausią troškimą, o tuomet visi sutartinai balionus paleido. Kilo jie labai aukštai, kol dangaus mėlynėje galiausiai išnyko. Prie gimnazijos abiturientai pasodino vyšnaitę, kad pavasarį baltais žiedais džiugintų kiekvieną praeivį.

                     Ačiū gimnazijos bendruomenei, padėjusiai man nelaimės atveju. Buvau nustebintas ir sujaudintas nuoširdumu ir parama (pinigais ir drabužiais, mokymosi priemonėmis). Dėkoju visos šeimos vardu už suteiktą pagalbą, kuri mums buvo labai svarbi ir reikalinga, už Jūsų gerumą, nuoširdumą ir šilumą.

Ig klasės mokinys  Ivanas Šapuro

                                                                                                                           Mes vaikui esame vedliai į realų  pasaulį, o

                                                                                   pasakos – įvairios – stebuklinės ir jumoristinės,

                                                                           senovinės ir modernios – tik vienas iš būdų

                                                                      pasikalbėti su mažyliu apie tai, kas jį supa ir kas

                                                                                išties svarbu, kilnu, amžina, o kas – žema,

                                                                                                       niekinga ir laikina.

                                                                                                                                                            Sigutė Ach

Šiais metais paminėti Pasaulinę vaikų knygos dieną susirinkome Dieveniškių laisvalaikio salėje. Čia visus sukvietė šios salės šeimininkė Teresa Plotnikova. Į šventę  išsiruošė ir mūsų gimnazijos pradinukai. Atvyko ir Dieveniškių Adomo Mickevičiaus gimnazijos mažiausieji. Prieš prasidedant programai vaikai apžiūrėjo rankdarbių ir knygų parodėles, žiūrėjo vaikišką filmuką.

Šventė prasidėjo. Vaikai atsakinėjo į klausimus iš H. K. Anderseno gyvenimo, stengėsi prisiminti pasakas iš perskaitytų ištraukų, spėjo pasakų pavadinimus iš  Burtininko rodomų daiktų.

Mūsų gimnazijos mokytoja Irena Ardišauskienė parengė lėlių teatro vaidinimą pagal H. K. Anderseno pasakos „Bjaurusis ančiukas“ ištrauką. Vaidino ketvirtos klasės mokiniai. Scenarijų parašė bibliotekininkė Ilona Baležentienė.

Adomo Mickevičiaus gimnazijos mokiniai padainavo dvi daineles, deklamavo, kartu su mūsų vaikais varžėsi skaitymo konkurse,  o bibliotekininkė Tamara Jarmalovič pristatė vaikiškų knygų parodėlę. Miestelio bibliotekos vedėja Galina Sadovskaja pakvietė visus susirinkusius domėtis labai spalvingomis knygelėmis, supažindino su jų turiniu.

Į viktoriną buvo pakviesti abiejų mokyklų mokiniai. Buvo sudarytos trys komandos. Atsakymus į klausimus vaikai surašė į lapus. Patys gudriausi buvo „Žaliosios“ ir „Raudonosios“ komandų nariai, jie surinko  vienodą taškų skaičių. „Geltonoji“ komanda nuo jų  atsiliko dviem taškais, tačiau laimėtojais buvo visi ir pelnė saldžius prizus.

Kiekvienas susitikimas su knyga palieka naujų įspūdžių. Kartu su pasakų herojais išgyvename, džiaugiamės, liūdime dėl jų nesėkmių, žavimės narsumu. Knyga veda mus į paslapčių kupiną pasaulį. Atverkim savo širdį knygai…

Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu balandžio 23 dieną visame pasaulyje švenčiama Knygos ir autorinių teisių diena. Idėja švęsti šią dieną gimė Katalonijoje (Ispanijoje), kur jau seniai  gyvuoja tradicija dovanoti rožę pirkėjui, įsigijusiam knygą.

Knyga suteikia žmogui dvasinio peno, skatina kūrybiškumą ir vaizduotę, ji padeda pristatyti savo kultūrą kitoms šalims ir susipažinti su kitų šalių kultūra. „Knygose atidžiai paieškojęs išminties, rasi didelę naudą sielai savo“, – rašė Nestoras.

Ilgosios pertraukos metu ketvirtos klasės mokiniai per gimnazijos radiją skaitė pamėgtų knygų ištraukas. Modestas Dudovičius skaitė ištrauką iš O. Proislerio knygos „Vaiduokliukas“, Arijus Butvila – iš O. Proislerio knygų „Smuklė“, „Plėšiko lindynė miške“, o Patrikas Mickevič – iš Knister  knygos „Ragana Lilė apverčia mokyklą aukštyn kojomis“.

               Vargu ar berasime mokinį, kuris pasakytų, kad visada noriai eina į mokyklą ir atidžiai klauso mokytojų vedamų pamokų. Tačiau kai pamoką veda rašytoja, tuomet situacija pasikeičia. Būtent taip nutiko Dieveniškių „Ryto“ gimnazijos 5-8 klasių mokiniams. Saulėtą balandžio 10-osios dieną į mūsų gimnaziją atvyko Renata Šerelytė – mylima vaikų, paauglių ir suaugusiųjų rašytoja.

                Šįkart didžiausia laimė nusišypsojo 7 ir 8 klasių mokiniams, kadangi jų lietuvių kalbos pamoka vyko kiek kitaip nei įprastai. Stebėtina, kokie tylūs ir nedrąsūs tapo mokiniai, į klasę įžengus rašytojai, kuri tąkart buvo ne tik daugelio knygų autorė, bet ir jų lietuvių kalbos mokytoja. Tačiau mokiniams netrukus palengvėjo sužinojus, jog šios pamokos metu bus galima lengviau atsikvėpti, mat nereikės nieko rašyti, o tik pasakyti savo nuomonę apie naująsias technologijas bei tuos laikus, kai jų nebuvo. Rašytoja Renata Šerelytė pasidalino savo vaikystės prisiminimais, kai neturėjo naujausios buitinės technikos, o laidinis telefonas atrodė didžiausias praėjusio šimtmečio stebuklas. Mokiniams apie tai kalbėti buvo nelengva, mat daugelis iš jų nė neįsivaizduoja, kaip anksčiau buvo galima gyventi be to, ką turime šiandien.

              Prasidėjus kitai pamokai į susitikimą su rašytoja taip pat atskubėjo 5 ir 6 klasių mokiniai. Renata Šerelytė detaliau pristatė naujausią savo knygą – „Raganos širdis. Paslaptingoji Barboros Radvilaitės ir jos patikėtinės Magdalenos istorija“. Šįkart mokiniai buvo kur kas drąsesni. Jie smalsavo ne tik apie autorės kūrybinį kelią, bet ir asmeninį gyvenimą. Pamokai pasibaigus visi turėjome galimybę įsigyti knygų tiesiai iš autorės rankų.

             Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Truputį liūdna, kad pamokos pralėkė akimirksniu, tačiau džiaugiamės, jog turėjome galimybę rašytoją pažinti ne tik iš knygų. Dėkojame asociacijos „Slinktys” pirmininkui Juozui Žitkauskui, įtraukusiam mūsų gimnaziją į projekto „Integruotos literatūros pamokos Pietryčių Lietuvoje” vykdymą.

                                   Lietuvių kalbos ir literatūros vyresnioji mokytoja Jolita Slavinskienė