Elektroninis dienynasArchyvas ‘Mokyklos naujienos’ kategorijos
Jau 18 metų iš eilės UAB SKINIJA organizuoja konkursą ,,Nusipiešk sau kojinytes“. Šiemet dalyvavo ir Poškonių ikimokyklinio ugdymo skyriaus auklėtiniai. Tarp visų atsiųstų kojinyčių, o jų – 8000 piešinių, buvo pastebėtos Tėjos Liudvinovičiūtės spalvintos kojinytės. Tėja buvo apdovanota lapkričio 12 dieną Kauno Žalgirio arenoje vykusios parodos ,,Moters pasaulis 2023“ metu ,,Už tautiškų motyvų naudojimą“. Sveikiname Tėją ir mokytoją Nadeždą Malinovskają su pergale ir linkime kūrybinio įkvėpimo naujiems darbams.
Lapkričio 9 dieną 2-3 klasių mokiniai ir Poškonių ikimokyklinio ugdymo vaikai kartu su mokytojomis Irena Ardišauskiene, Enrika Polionis ir Nadežda Malinovskaja dalyvavo edukacinėje pamokėlėje „Saugus kelias“, kuri vyko Poškonių bibliotekoje. Šalčininku rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnės Elena Zinevičienė ir Olga Jasiukaitė vaikams parodė filmuką apie kelių eismo taisykles ir papasakojo, kaip svarbu jų laikytis. Policijos pareigūnės priminė svarbiausias kelio ženklų reikšmes, papasakojo, kaip saugiai pereiti pėsčiųjų perėją, koks turi būti elgesys kelyje ir kaip tinkamai nešioti atšvaitą. Edukacija vaikams suteikė papildomų žinių ir smagių emocijų. Jiems puikiai sekėsi atsakyti i klausimus ir atlikti praktines užduotis. Policijos pareigūnės visiems vaikučiams padovanojo po atšvaitą.
"Žirgų ir žmonių kapinyne, / Prie pat vėlių vartų, / Paduok man pieno puodynę, / Kad mirtis neišgertų, / Kad visiem lašas būtų, / Kad gyvata nesopėtų. / Žalia šakelė rūtų. / Karti šaknis mėtų. / Sudaužau ašaruvę, / Šaltiny skalauju puodynę / Keliasi žygyje žuvę, / Žvengia žirgai kapinyne."
(K. Bradūnas)
Vėlinės arba Ilgės – viena iš senųjų švenčių, turinti labai gilią prasmę. Deja, mes, šiuolaikiniai žmonės, daug ką esame pamiršę ar tiesiog nebekreipiame dėmesio… Dieveniškių istorinio regioninio parko darbuotojų kvietimu spalio 24 dieną 5 ir 8 klasių mokiniai dalyvavo etninės kultūros pamokoje, skirtoje protėvių vėlėms pagerbti ir prisiminti senąsias Ilgių tradicijas ir jų reikšmę. Su mokiniais aplankėme Poškonių pilkapyno pilkapius (o jų yra net dvidešimt keturi), uždegėme atminimo žvakutes, prie didžiojo pilkapio atlikome aukojimo deivei Žemynai apeigas linkėdami skalsos, darnos ir taikos. Parko specialistė Ž. Butvilienė papasakojo apie laidojimo tradicijas, gyvavusias daugiau nei prieš tūkstantį metų, o charizmatiškoji kultūrologė Rita Balsevičiūtė, lankydamasi mūsų gimnazijoje, atskleidė užmarštin nueinančių senųjų laidojimo papročių reikšmę, padainavo keletą jaudinančiai graudžių liaudies dainų ir visiems palinkėjo: "Eik, Laimele, laimingo, mūsų priekij laimingo". Pamokų kitoje aplinkoje metu buvo ugdomos pažinimo, kultūrinė, pilietiškumo kompetencijos.
Spalio 9-13 dienomis pradinių klasių mokiniai šventė spalvingą rudenį: kūrė, ragavo, mokėsi, džiaugėsi dalyvaudami „Rudenėlio šventės“ veiklose. Savaitės tikslas buvo skatinti sveiką gyvenseną ir ugdyti pagarbą gamtai plečiant žinias apie supančią gyvenamąją aplinką, mokant vertinti ir tausoti gamtos dovanas. Tad visą savaitę mokiniai plušo išsijuosę: gamino kompozicijas iš laukuose, miškuose bei parkuose rastų gamtinių medžiagų ir daržuose bei soduose užaugintų gėrybių, ragavo ir rinko skaniausią daržovę, suplukę nešė ir svėrė sunkiausias daržoves, stebėjosi keistomis daržovių formomis ir iš jų rinko pačią įdomiausią, dalyvavo viktorinoje „Rudens gėrybės“, džiaugėsi savo ir bendramokslių darbais bei žiniomis. Veiklų metu mokiniai pagilino žinias apie daržovių ir vaisių naudą sveikatai, išlaisvino kūrybiškumą darbeliams panaudodami gamtines medžiagas, mokėsi bendradarbiauti mišriose grupėse, taigi ugdėsi kūrybiškumo, pažinimo, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos, komunikavimo kompetencijas.
Spalio 12 dieną 3-4 klasių mokiniams pamokos vyko Anykščiuose. Per dieną nuvažiuota nemažai kilometrų, aplankyti anksčiau per įvairių dalykų pamokas minėti, smalsumą sužadinę gamtos ir kultūros objektai. Pirmiausia mokiniai Anykščių regioninio parko lankytojų centro interaktyvioje ekspozicijoje susipažino su regioninio parko išskirtinėmis vertybėmis, tyrinėjo eksponatus, klausėsi edukatorės pasakojamų vietos padavimų ir pasiskirstę į grupes dėliojo lankytinų objektų dėliones. Vėliau ekskursantai skubėjo į Anykščių geležinkelio stotį ir antros klasės vagonu važiavo per Šventosios upės tiltą grožėtis nuostabiu Anykščių kraštovaizdžiu. Kelionės traukiniu metu palydovė pristatė siauruko istoriją, dalijosi įdomiais anykštėnų prisiminimais iš siauruko atsiradimo mieste laikų, pasakojo apie ilgamečio stoties viršininko ir jo šeimos gyvenimą, taip pat supažindino su geležinkelio inžineriniais statiniais (vandens bokštu, kolonėle ir kt.), išaiškino jų paskirtį. Parriedėję atgal mokiniai apžiūrėjo stoties pastatą ir susipažino su geležinkelio darbuotojais. Galiausiai mokiniai keliavo į Anykščių šilelį. Ten stebėjosi Puntuko dydžiu, žavėjosi miško grožiu leisdamiesi tolyn Medžių lajų taku, lipo į apžvalgos bokštą ir užgniaužę kvapą gėrėjosi atsiveriančiu Šventosios vingio vaizdu. Drąsiausi ir ištvermingiausi lynų tiltu perėjo į kitą upės krantą ir pėsčiųjų taku pasiekė Karalienės liūną, šaltiniuotą Šventosios senvagę. Besibaigiant dienai Anykščių kraštą mokiniai paliko nenoromis, nes puikiai suprato, kad nors ir daug išvydo, sužinojo tądien, bet gausybė įdomių vietų ir objektų dar liko neaplankyta. Taigi labai tikėtina, kad apžavėti mokiniai ateityje čia dar sugrįš.
"Juk visada daugiausiai – tau, / Nors tik šypsosiuos ir tylėsiu… / Ką iš tiesų jaučiu, matau / Ne akimis – širdim paliesiu. / Galbūt mažai ar labai daug, / Net nežinau… o tu žinosi. / Tačiau tikrai aš supratau – / Nebus tai vien gerumo mostas, / Nes atiduodamas imi…"
Šimtamyliais batais atskubėjęs ruduo, rodos, truputį pristabdė laiko tėkmę ir padovanojo mums gražią šventę – Tarptautinę mokytojo dieną… Spalio 5 dieną, kaip ir kasmet, mokytojo profesiją panoro "pasimatuoti" gimnazijos šeimininkai – jie ilgai tarėsi, kokio dalyko pamoką rinksis, kaip ruošis, kokias užduotis mokiniams pateiks. Visi puikiai suprato, koks atsakingas ir visiško atsidavimo reikalaujantis mokytojo darbas. Pasibaigus pamokoms visi skubėjome į salę – juk įdomu, kuo nustebinti pasiruošė mokiniai. Programoje buvo visko: ir šokių, ir eilių, ir gausybė padėkos žodžių… Mokytojai nuoširdžiai šypsojosi ir aplodismentais palydėjo kiekvieną pasirodymą džiaugdamiesi, jog tik todėl išlieka ilgai jauni ir energingi, kad dirba su žingeidžiais, kūrybingais mokiniais.
