Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ gimnazija

     Balandžio 9 dieną mokykloje  -  ypatinga šventė. Pradinių klasių mokiniai pakvietė savo senelius ir močiutes į jiems skirtą koncertą. Susirinko nemažas būrys svečių į mokyklos salę. Šventė prasidėjo  „Kepurine“, šokiu – pasisveikinimu, kurį atliko trečios klasės mokinė Laima Vaikasaitė. Šventės vedėjai Arnoldas Vasiliauskas ir  Emilija Januškaitė  pristatė visus programos dalyvius. O jų buvo labai daug. Vaikai pašoko labai nuotaikingus šokius , deklamavo eiles, dainavo. Vikriausioms  močiutėms taip pat teko dalyvauti programoje: jos  turėjo „nurinkti akmenėlius nuo anūkų kelio“. Seneliai irgi buvo pakviesti pasivaržyti: paragauti  uogienės ir pasakyti, iš kokių uogų ji išvirta.
      Šventėje skambėjo gražiausi ir šilčiausi linkėjimai  visiems seneliams. Mokiniai padovanojo  kiekvienam po  rankų darbo kiškelį su gėlių kraitele.

                              
        Nuo seniausių laikų žmogui medis buvo labai brangus. Jo įvaizdis giliai glūdi lietuvių pasaulėjautoje. Mūsų tauta sukūrė daugybę  darbo papročių, meno kūrinių susijusių su medžių garbinimu. Nejučia   prisimenu  klasikų kūrinių eilutes:
         „Medžiai stovi tylūs, lyg daugel matę seneliai, ir nei vienas lapas nesukugžda, nesušlama, nei viena šakelė nelinguoja. Girdi, kai nuo šakos ant šakelės paukštukas šokinėja, kaip pilka voverėlė lipinėja“
(V. Krėvė„ Skerdžius“).
         „Vidurnaktyj taip tyku, – kad girdi, kaip jaunas/Lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas;/Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa…“ (A. Baranauskas„ Anykščių šilelis“).
       Jau penkeri metai  kartu su Dieveniškių užkardos darbuotojais vykstame į netolimus miškus sodinti medelių. Miško laukymėje, 0,8 ha plote, pasodinome per 2000 medelių. Grįžome su džiugiu jausmu širdyje, kad tęsėjome senolių tradicijas, kad  būsimoms kartoms paliksime ne vieną medį, kad  sumažinsime žalą, padarytą, deja… žmogaus.

       Bibliotekininkė Ilona Baležentienė
 

        Kovo 24-28 dienomis Dieveniškių „Ryto“ vidurinėje mokykloje visa bendruomenė aktyviai dalyvavo „Veiksmo savaitėje BE PATYČIŲ“. Savaitė buvo skirta sutelkti mokinius ir tėvus patyčių problemos sprendimui. Šiais metais pagrindinė tema – elektroninės patyčios. Buvo suplanuotos įvairios veiklos. Penkios dienos, penki skirtingi darbai. Pirmadienis: Dėmesio diena – palinkėjimų paukščių dirbtuvės. Veikloje dalyvavo pradinukai ir 6 klasės mokiniai. Vaikai kūrė palinkėjimų paukščius ir žaidė žaidimus „Išklausyk draugą“, „Pastebėk mane“. Antradienis: Draugystės diena. Mokiniai ir mokytojai žaidė tinklinį. Trečiadienis: Tėvų diena: Paskaita „Kaip apsaugoti vaikus internete“. Užsiėmimo metu su tėvais buvo diskutuojama apie elektronines patyčias. Buvo kalbama apie tai, kad tėvai vaidina svarbų vaidmenį sprendžiant tiek realių, tiek elektroninių patyčių situacijas. Tad manome, kad šia tema būtina kalbėtis su tėvais. Taip pat buvo pateiktos skaidrės apie elektroninių patyčių formas, vietas, dažnumą bei būdus, kaip tėvai gali padėti savo vaikams. Ketvirtadienis: Gerų sprendimų diena. Vyko teminės klasės valandėlės. Filmų peržiūra „Elektroninėje erdvėje bendrauk saugiai“, „Elektroninės patyčios. Ar žinai, kaip jas sustabdyti?“. Užsiėmimų metu buvo aptariami atvejai su kuriais internete gali susidurti vaikai. Po diskusijos pateikėme rekomendacijas, kaip galima reaguoti į elektronines patyčias pagal „Vaikų linijos“ pateiktą lankstinuką. Apibendrinus užsiėmimus įvardinome, kad patyčios – tiek realios, tiek virtualios – gali mažėti tik visų vaikų bendromis pastangomis. O taip pat kiekvienas vaikas gali prisidėti prie patyčių sustabdymo. Penktadienis: Naujų draugų diena „Sportadienis“. Kartu su Dieveniškių Adomo Mickevičiaus vidurine mokykla dalyvavome bendroje veikloje. Vyko draugystės estafetės. Mokiniai šoko bendrą „Flashmob‘o šokį.
Savaitė pralėkė nejučia, palikusi visiems daugybę puikių prisiminimų bei įspūdžių. Tikimės, kad geros emocijos prisidės prie patyčių problemos sprendimo mūsų mokykloje.
Analizuodami vaikų elgesį mokykloje pastebime, kad dažniausiai tyčiojasi ir žemina kitus tas, kas pats nesijaučia saugus ir stiprus. Žemindamas kitą, jis tarsi kelia savo savivertę, bėga nuo savo paties bailumo ir menkavertiškumo jausmo. Jaučiasi menkas, silpnas, netikęs, todėl ir nori atsigriebti, skaudindamas ir tyčiodamasis iš tų, kurie nesugeba deramai apsiginti.
Šiandien jau visi supranta,  kad vaikams  reikia grįžti prie aktyvių užsiėmimų, gerų knygų. Geros  literatūros, tokios, kurioje herojus – niekada neskriaudžia silpnesnio, o stoja jo ginti. Kurioje tiek daug gyvenimo atspalvių, kad neišvengiamai ima plėstis tolerancijos ribos, prabyla sąžinė ir ateina žinojimas, kuo iš tiesų gali didžiuotis ir supranti, dėl ko turėtų būti gėda.

 Šalčininkų r. Dieveniškių ,,Ryto“ vidurinės mokyklos vyresnioji socialinė pedagogė Oksana Davleševičienė
                                                                                                

Kovo 13 d. mokykloje vyko LIFTO pamoka. Tai DNB banko edukacinio projekto pamoka mokanti verslumo. Patyrusio banko atstovės papasakojo apie finansinę atsakomybę, verslumą ir gerąją praktiką.

         Pasak legendos, Šv. Patrikas  iš salos išvijo gyvates ir dėl to tapo Airijos globėju. Kovo 17 –oji – jo mirties diena. Ji minima ne tik Airijoje, bet ir visame pasaulyje.  Šia proga įspūdingiausias renginys Dubline – triukšmingas ir margaspalvis paradas.

         Kovo 17 dieną mokykloje buvo švenčiama  Šv. Patriko  diena. Šventiška nuotaika buvo juntama jau   pirmame mokyklos aukšte. Fotografijų paroda mums pristatė Airijos gamtą, o  žali dobilo lapeliai, simbolizuojantys Dievo meilę, gerumą, taiką ir ramybę, traukė akį savo žalumu. Dobilas – nacionalinis airių žolynas.

         Mokiniai rinkosi pirmo aukšto fojė, klausėsi angliškos bei airiškos muzikos,  vėliau šoko airišką šokį, dalyvavo paskaitoje ir viktorinoje apie Airiją ir Šv. Patriką. Mokyklos valgykloje moksleiviai skanavo  anglų kalbos mokytojos Ingridos Lisinskienės keptus keksiukus bei obuolinius sausainius pagal airiškus receptus.  Su lapeliuose užrašytomis  mokinių svajonėmis buvo atliktas specialus  airiškas ritualas-burtai  tam, kad visos šios svajonės išsipildytų.

Anglų kalbos mokytoja Ingrida  Lisinskienė

          Šią dieną Jungtinės Tautos paskelbė 1971 metais. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario  lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius  John  McConell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją(kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d.) minėti kaip Pasaulinę žemės dieną.

       Lietuvoje Žemės diena buvo įteisinta 1992 metais. Nuo to laiko Lietuva kasmet mini šią dieną. Tapo tradicija pavasario lygiadienio metu, skambant varpeliui lyg pritarimui į taikos varpo dūžį Jungtinėse Tautose, pakelti Žemės vėliavas. Susilieję į visumą valstybių varpų garsai simbolizuoja tautų susitelkimą saugoti mūsų Žemę.

      Kovo 18 dieną mokykloje vyko integruota biologijos ir informacinių technologijų  pamoka, kurios metu septintokai sukūrė įspūdingų  kūrybinių darbų, skirtų Žemės dienai paminėti. Kitą dieną, kovo 19 dieną, biologijos ir geografijos viktorinoje dalyvavo 5-9 klasių mišrios komandos.  Biologijos mokytoja Irina Filipova uždavė daug klausimų  apie vandenį, augalus, gyvūnus ir kt.

      Mokiniai ne tik atsakinėjo į klausimus, bet ir rašė padėkas Žemei ir vandeniui. Renginio metu buvo įkurtas  mokyklos Ekologijos klubas, kurį sudarys trys grupės dalyvių: teoretikai, tyrėjai ir žurnalistai. Džiugu, kad foto darbų konkurse „Vanduo – vienas svarbiausių gamtos duotybių žmogui“ devintokės Karolina Staniulytė ir Jūratė Mikoleikaitė tapo nugalėtojomis. Jų  nuotraukos bus pristatytos ir respublikiniam foto konkursui.

      Kovo 20 dieną   10 – 12 klasių mokiniai   dalyvavo  fizikos-chemijos-biologijos viktorinoje,  skirtoje Žemės (kovo 20 d.) ir Vandens (kovo 22 d.) dienoms paminėti.    

                 Kiekvienais metais kovo 10-ąją minima keturiasdešimties paukščių diena. Būtent tiek apytiksliai paukščių rūšių išskrenda žiemoti į svečias šalis, o pavasarį sugrįžta. Kadangi ši diena simbolizuoja sparnuočių grįžimą į gimtinę, Lietuvos ornitologų draugija inicijavo inkilų paukščiams kėlimo akciją. Juk keldami inkilus padedame sparnuočiams sėkmingai išperėti bei užauginti jauniklius. Be to, jie apsaugo paukščiukus nuo lietaus, vėjo ir šalčio.

                 Neatsitiktinai šiais metais kovo 17 dieną šalyje buvo surengta pavasario    šventė „Paukščiai grįžta namo“: jos metu visose 42-ose miškų urėdijose buvo keliami inkilai. Šioje Dieveniškių girininkijos girininko Rimaldo Bruzgio organizuotoje tradicinėje akcijoje dalyvavo ir Šalčininkų r.  Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos 6 klasės mokiniai. Kartu su Dieveniškių pasienio užkardos darbuotojais vykome į Gaujos mokomąjį taką. Nors oro sąlygos nebuvo itin palankios, vis dėlto šiek tiek paplušėję iškėlėme dvylika inkilėlių. Pasidžiaugę darbo vaisiais, sugrįžti neskubėjome: susibūrę prie užkurto laužo mėgavomės skleidžiama šiluma, o kad nesušaltume, girininkas Rimaldas Bruzgys vaišino medumi kvepiančia arbata ir sausainiais.

Šalčininkų r.  Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos 6 klasės auklėtoja Jolita Milinavičiūtė

     Paminėti   Kovo -11 –osios šventę susirinko   mūsų pradinių klasių  mokiniai , mokytojai , mamytės, močiutės ir svečiai  iš Poškonių pagrindinės mokyklos. Atvyko  šios mokyklos direktorė Birutė Žybortienė, mokytoja Alma Gudaitienė, muzikos mokytoja Jelena Staniulienė ir gausus būrys pradinukų. Šventė prasidėjo.

     Mūsų mokyklos direktorė Lolita Mikalauskienė pasveikino visus susirinkusius su Lietuvos gimtadieniu  ir paklausė, kokių dovanų vaikai gali padovanoti  savo tėvynei. Mokiniai   atsakė, kad gražiausios dovanos yra dainos, šokiai, eilės, o geras mokymasis taip pat geriausia dovana .

      1-4 klasių mokiniai pašoko nuotaikingus  šokius, padainavo, skaitė gražias eiles apie Lietuvą. Ketvirtokė Karina Butrimaitė pagrojo pianinu muzikinį kūrinį, o tos pačios klasės mokinys Algirdas Vaikasas trimitu pagrojo melodiją „ Ant kalno mūrai“.

       Savo programėlę parodė ir Poškonių pagrindinės mokyklos pradinukai. Gražiai skambėjo eilės ir dainos. Mokyklos direktorė Birutė Žybortienė padėkojo už puikią šventę, gerą nuotaiką ir įteikė mūsų mokiniams saldžią dovaną.

      Šventei baigiantis išėjome į kiemą su trispalvės spalvų kepurėlėmis ir sustojome į  užrašą„ Lietuva“. Šią nuotrauką nusiųsime kasmetiniam   konkursui „Rašau Lietuvos vardą“.

        Įdomu, kad šįmet šią šventę švenčiame  kovo 4 –ąją Švento Kazimiero,  Lietuvos globėjo, dieną. Senesni mūsų protėviai ją  buvo įvardiję šnekučio varnėno diena ir kėlė inkilus, norėdami prisivilioti arčiau namų tą mielą paukštelį.

        Ryte, jau po pirmos pamokos, mokyklos „Kaziuko mugėje“ galima buvo įsigyti įvairių skanėstų, pasišnekučiuoti su prekeiviais. Po penkių pamokų visi pabiro kieman. Čia susirinko ne tik vaikai, mokytojai, atėjo „čigonių“, „daktarų“, „ velniukų“. Mažieji pirmiausia išbandė savo jėgas traukdami virvę. Kai  tarp susirinkusiųjų pasirodė Kanapinis su Lašininiu, visi nuskubėjo į aikštę prie Morės. Čia  smagūs rateliai ir žaidimai išjudino kiekvieną. Lašininis  gyrė žiemą, gardų riebų maistą ir prašė žiemos dar nevaryti. Kanapinis  tik mojo ranka ir sakė, kad šis veltui aušina burną.Ginčui spręsti visi „už“ ir „prieš“ žiemą  sukibo į ilgą storą virvę. Deja, norintys pavasario, pertraukė virvę į savo pusę. Teko išvaryti žiemą ir sudeginti Morę. Tegul grįžta pavasaris!

      Vasario 21 dieną mokykloje   šimtadienis.  Beliko neilgas mokymosi kelias iki egzaminų – tik 100 dienų.  Į gražiai vienuoliktokų  papuoštą salę susirinkome vakarop. Abiturientų dar nebuvo. Į jiems skirtas vietas palydėjo šventės organizatoriai: merginas – vaikinai, vaikinus – merginos. Šventė prasidėjo

       Šimtadienio vedėjai vienuoliktos klasės mokiniai Jurgita Misiukevičiūtė ir Jaroslavas Butrimas pakvietė mokyklos direktorę Lolitą Mikalauskienę  tarti keletą žodžių abiturientams. Toliau vedėjai skyrė   daug nominacijų dvyliktokams. Ekrane stebėjome filmuotus  nominantų  nuotykius, o apdovanojimus įteikė daug „įžymių “ žmonių –  Selas , Angelina Jolie, Viktoras Uspaskichas, Arvydas Sabonis  ir daug kitų(jais tapo mūsų vienuoliktokai). Sužinojome, kad turime „metų ūkininką“(Darius Buinauskas), „ metų pašaukimą“(Jana Sadovskienė),„ metų balsą“(Karolina Kumidor ) ir daug kitų.

       Atėjo eilė pusatestačiams, kuriuos įteikė mokyklos direktorė ir pavaduotoja ugdymui Regina Barsulienė. Kai kurių moksleivių pažymiai  iš  „svarbių disciplinų“  tokių kaip „ turizmas iš pamokų“, „ dūmtraukizmas“ ir kitų  dar turėtų būti „ taisytini“.

       Vienuoliktokai pašoko puikų šokį, kurį paruošė mokytoja Justyna Provlockaja. Abiturientai gavo dovanų ir šimto dienų kalendorių.  Šventės kulminacija buvo   didžiulis šventinis  tortas su šaltomis ugnelėmis.