Gegužės 5 d. mūsų gimnaziją aplankė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vadovas Bertas Venckaitis. Svečias susitiko su III g ir IV g klasių mokiniais ir diskutavo apie Lietuvos integracinius procesus ir esamus iššūkius. Mokiniai papildė turimas žinias ir pakartojo istoriją.
Daina – sielos penas. Be jos negali apsieiti nė viena gyvuojanti tauta.Mūsų kraičių skrynios per amžius buvo pilnos dainų. Atskleiskime istorijos lapus ir pamatysime, kad dainos ne sykį žmonių skausmus ir vargus ramindavo. Jie tiesiog gyveno dainų pasaulyje, kiekvienas jų darbas, šventė, diena buvo lydima dainų skambesio.
atneštomis iš įvairių šalių, iš skirtingų kultūrų ir laikmečių atvyko mažieji atlikėjai iš Šalčininkų lopšelio – darželio ,,Vyturėlis“, jaunieji dainininkai iš Jašiūnų ir Pabarės pagrindinių mokyklų ir iš dešimties mūsų rajono gimnazijų: Šalčininkų ,,Santarvės“ gimnazijos, Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio gimnazijos, Eišiškių St. Rapolionio gimnazijos, Eišiškių gimnazijos, Kalesninkų L. Narbuto gimnazijos, Dieveniškių Adomo Mickevičiaus gimnazijos, Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos, Jašiūnų „Aušros“ gimnazijos, Turgelių Ksavero Bžostovskio gimnazijos ir Dieveniškių ,,Ryto“ gimnazijos. Dainos skambėjo lietuvių, lenkų, rusų ir anglų kalbomis.
1982 m. UNESCO sprendimu balandžio 29 d. paskelbta Tarptautine šokio diena. Šią dieną gimė ir prancūzų baletmeisteris Žanas Žoržas Noveras (1727-1810 metai). Jis buvo žymus choreografinio meno reformatorius ir teoretikas, „šiuolaikinio baleto tėvas".
Šokio menas kilo iš liaudiškų apeigų – šokių, skirtų padėkoti ir pagarbinti dievus. Vėliau – tapo tiesiog malonumu, pramoga bei scenos menu, kuris jungia emociją, kūno plastiką ir lankstumą. Vis tik ši šokis ilgą laiką tebuvo operos ar vaidinimo dalis. Savarankiška scenos meno šaka baletas tapo tik XVIII a. antroje pusėje, kai prancūzų baletmeisteris Ž.Ž. Noveras įgyvendino reformas: jis atskyrė baletą nuo operos ir sujungė su antikine pantomima. Jo pastatytoje operoje „Medėja ir Jasonas" artistas Vesteris pirmą kartą išėjo į sceną be kaukės. Ž. Ž. Noveras stengėsi sujungti dailę, muziką, choreografiją, technikos ir šviesos efektus į vientisą dramatišką spektaklį.
Šiandien gyvuoja be galo daug atskirų šokio krypčių, stilių ir visų jų ištakos neabejotinai susijusios su klasikiniu šokiu. Šia proga mūsų gimnazijos šokėjos pakvietė mokinius į kiemą pašokti keletą lengvai įsimenamų šokių.
Balandžio 15 dieną buvome pakviesti į šventę Dieveniškių laisvalaikio salėje. Pradinių klasių mokiniai, priešmokyklinės grupės vaikai su mokytojomis pirmiausia apžiūrėjo trijų Dieveniškių mokyklų technologijų ir dailės parodėlę. Darbų gausa ir mokinių sugebėjimais tikrai likome labai nustebinti. Parodėlėje buvo daug pieštų, siuvinėtų, siūtų darbelių. Įdomu, kad ir vaikinai sukūrė įdomias aplikacijas. Šventėje nemažai dalyvių buvo ir iš Dieveniškių Adomo Mickevičiaus gimnazijos.
Balandžio 14 d. 7 ir II g klasės mokiniai aplankė literatūrinį Aleksandro Puškino muziejų Markučiuose. Muziejuje vyko edukaciniai užsiėmimai : „Aleksandro Puškino pasakos – unikalus rusų kultūros istorijos reiškinys “ ir „Romantizmas ir realizmas A.Puškino poezijoje“. Kelionė tikslas buvo pagilinti istorijos ir literatūros žinias.
Užsienio(rusų) kalbos mokytoja Lilija Urbelevič
Gintarė Adomaitytė – prozininkė, eseistė bei vaikų literatūros tyrinėtoja gimė Kaune, 1957 metų sausio 30 d. Nuo devynerių metų, rašytoja gyveno Vilniuje, kur baigė vidurinę mokyklą ir 1975 metais įstojo į Vilniaus universitetą, kuriame baigė žurnalistiką. Ilgą laiką dirbo įvairiuose laikraščiuose bei žurnaluose, o dabar kuria vaikams ir paaugliams.
ir gyvenimą. Dėkojame rašytojai už susitikimą ir dovanas.
Elektroninis dienynas










