Archyvas ‘Mokyklos naujienos’ kategorijos
Balandžio 11 dieną pradinių klasių mokiniai su savo mokytojomis susirinko mokyklos salėje. Šiam konkursui ruošėsi 7 skaitovai. Mokiniai išsirinko po du eilėraščius, keletas iš jų skaitė smagų žaidimą ir prozos kūrinėlį. Deklamavo 1 klasės mokinys Darius Saldzenius, antros klasės – Artas Žamoit, trečios klasės – Emilija Januškaitė, Elinga Nikiforova ir Laima Vaikasaitė, ketvirtos – Viljamas Šeško ir Arnoldas Vasiliauskas.
Komisija įvertino pasirodymus atsižvelgdama į tartį, žanro suvokimą ir kt. Geriausia skaitove išrinkta Emilija Januškaitė, antra vieta atiteko Arnoldui Vasiliauskui, o trečioji – Laimai Vaikasaitei. Už prizines vietas ir už dalyvavimą visi skaitovai pelnė padėkas.
Bibliotekininkė Ilona Baležentienė uždavė klausimų apie Knygnešio ir Pasaulinę vaikų knygos dieną, paaiškino, ką reiškia IBBY (tarptautinė vaikų knygos taryba) ir kokia jos veikla pasaulyje ir Lietuvoje. Konkurso, skirto Knygnešio dienai, paminėti nugalėtojai, ketureilio knygnešiams kūrėjai ,buvo apdovanoti užduočių knygelėmis ir knygų skirtukais. Pirmoji vieta paskirta 1 klasės mokiniui Dariui Saldzeniui, antroji - Emilijai Januškaitei, trečioji – Laimai Vaikasaitei.
Savaitės be patyčių metu 4 klasės mokiniai parengė Draugystės knygą. Čia vaikai įrašė savo sukurtus eilėraščius, drugelio formos lapuose nupiešė piešinėlius draugystės tema. Šį kolektyvinį darbą ketvirtokai perdavė bibliotekininkei į skaityklos dovanų fondą.
Balandžio 10 diena – įdomios ir turiningos veiklos diena pradinių ir 5,6 klasių mokiniams. Šią dieną mokiniai dirbo penkiose mišrių klasių grupėse , mokėsi naujos kūrybingos veiklos. Pirmos pamokos metu visos grupės pasiskirstė darbą: viena grupė kūrė velykinius atvirukus, kita – darė iš popieriaus originalius drugelius, trečia – žaidė naujus ir įdomius žaidimus, ketvirtoji – „meistravo“ popierinius vėjo malūnėlius, o penktoji mokėsi linksmą dainelę ir šokį. Kitas pamokas visų grupių darbas keitėsi, kol visos penkios grupės išmoko visų naujų darbelių. „Diena kitaip“ baigėsi bendru suėjimu į salę, kur visi vaikai parodė savo darbelius, padainavo ir pašoko nuotaikingą dainelę bei gavo saldžius siurprizus.
Tokia linksma ir įdomi veikla neprailgo. Mokiniai įgijo naujų įgūdžių, dirbo su užsidegimu ir, kaip sakė viena iš dalyvių, „tai buvo mano nuostabiausia diena mokykloje“.
Balandžio 9 dieną mokykloje - ypatinga šventė. Pradinių klasių mokiniai pakvietė savo senelius ir močiutes į jiems skirtą koncertą. Susirinko nemažas būrys svečių į mokyklos salę. Šventė prasidėjo „Kepurine“, šokiu – pasisveikinimu, kurį atliko trečios klasės mokinė Laima Vaikasaitė. Šventės vedėjai Arnoldas Vasiliauskas ir Emilija Januškaitė pristatė visus programos dalyvius. O jų buvo labai daug. Vaikai pašoko labai nuotaikingus šokius , deklamavo eiles, dainavo. Vikriausioms močiutėms taip pat teko dalyvauti programoje: jos turėjo „nurinkti akmenėlius nuo anūkų kelio“. Seneliai irgi buvo pakviesti pasivaržyti: paragauti uogienės ir pasakyti, iš kokių uogų ji išvirta.
Šventėje skambėjo gražiausi ir šilčiausi linkėjimai visiems seneliams. Mokiniai padovanojo kiekvienam po rankų darbo kiškelį su gėlių kraitele.
Nuo seniausių laikų žmogui medis buvo labai brangus. Jo įvaizdis giliai glūdi lietuvių pasaulėjautoje. Mūsų tauta sukūrė daugybę darbo papročių, meno kūrinių susijusių su medžių garbinimu. Nejučia prisimenu klasikų kūrinių eilutes:
„Medžiai stovi tylūs, lyg daugel matę seneliai, ir nei vienas lapas nesukugžda, nesušlama, nei viena šakelė nelinguoja. Girdi, kai nuo šakos ant šakelės paukštukas šokinėja, kaip pilka voverėlė lipinėja“
(V. Krėvė„ Skerdžius“).
„Vidurnaktyj taip tyku, – kad girdi, kaip jaunas/Lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas;/Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa…“ (A. Baranauskas„ Anykščių šilelis“).
Jau penkeri metai kartu su Dieveniškių užkardos darbuotojais vykstame į netolimus miškus sodinti medelių. Miško laukymėje, 0,8 ha plote, pasodinome per 2000 medelių. Grįžome su džiugiu jausmu širdyje, kad tęsėjome senolių tradicijas, kad būsimoms kartoms paliksime ne vieną medį, kad sumažinsime žalą, padarytą, deja… žmogaus.
Bibliotekininkė Ilona Baležentienė
Kovo 24-28 dienomis Dieveniškių „Ryto“ vidurinėje mokykloje visa bendruomenė aktyviai dalyvavo „Veiksmo savaitėje BE PATYČIŲ“. Savaitė buvo skirta sutelkti mokinius ir tėvus patyčių problemos sprendimui. Šiais metais pagrindinė tema – elektroninės patyčios. Buvo suplanuotos įvairios veiklos. Penkios dienos, penki skirtingi darbai. Pirmadienis: Dėmesio diena – palinkėjimų paukščių dirbtuvės. Veikloje dalyvavo pradinukai ir 6 klasės mokiniai. Vaikai kūrė palinkėjimų paukščius ir žaidė žaidimus „Išklausyk draugą“, „Pastebėk mane“. Antradienis: Draugystės diena. Mokiniai ir mokytojai žaidė tinklinį. Trečiadienis: Tėvų diena: Paskaita „Kaip apsaugoti vaikus internete“. Užsiėmimo metu su tėvais buvo diskutuojama apie elektronines patyčias. Buvo kalbama apie tai, kad tėvai vaidina svarbų vaidmenį sprendžiant tiek realių, tiek elektroninių patyčių situacijas. Tad manome, kad šia tema būtina kalbėtis su tėvais. Taip pat buvo pateiktos skaidrės apie elektroninių patyčių formas, vietas, dažnumą bei būdus, kaip tėvai gali padėti savo vaikams. Ketvirtadienis: Gerų sprendimų diena. Vyko teminės klasės valandėlės. Filmų peržiūra „Elektroninėje erdvėje bendrauk saugiai“, „Elektroninės patyčios. Ar žinai, kaip jas sustabdyti?“. Užsiėmimų metu buvo aptariami atvejai su kuriais internete gali susidurti vaikai. Po diskusijos pateikėme rekomendacijas, kaip galima reaguoti į elektronines patyčias pagal „Vaikų linijos“ pateiktą lankstinuką. Apibendrinus užsiėmimus įvardinome, kad patyčios – tiek realios, tiek virtualios – gali mažėti tik visų vaikų bendromis pastangomis. O taip pat kiekvienas vaikas gali prisidėti prie patyčių sustabdymo. Penktadienis: Naujų draugų diena „Sportadienis“. Kartu su Dieveniškių Adomo Mickevičiaus vidurine mokykla dalyvavome bendroje veikloje. Vyko draugystės estafetės. Mokiniai šoko bendrą „Flashmob‘o šokį.
Savaitė pralėkė nejučia, palikusi visiems daugybę puikių prisiminimų bei įspūdžių. Tikimės, kad geros emocijos prisidės prie patyčių problemos sprendimo mūsų mokykloje.
Analizuodami vaikų elgesį mokykloje pastebime, kad dažniausiai tyčiojasi ir žemina kitus tas, kas pats nesijaučia saugus ir stiprus. Žemindamas kitą, jis tarsi kelia savo savivertę, bėga nuo savo paties bailumo ir menkavertiškumo jausmo. Jaučiasi menkas, silpnas, netikęs, todėl ir nori atsigriebti, skaudindamas ir tyčiodamasis iš tų, kurie nesugeba deramai apsiginti.
Šiandien jau visi supranta, kad vaikams reikia grįžti prie aktyvių užsiėmimų, gerų knygų. Geros literatūros, tokios, kurioje herojus – niekada neskriaudžia silpnesnio, o stoja jo ginti. Kurioje tiek daug gyvenimo atspalvių, kad neišvengiamai ima plėstis tolerancijos ribos, prabyla sąžinė ir ateina žinojimas, kuo iš tiesų gali didžiuotis ir supranti, dėl ko turėtų būti gėda.
Šalčininkų r. Dieveniškių ,,Ryto“ vidurinės mokyklos vyresnioji socialinė pedagogė Oksana Davleševičienė
Pasak legendos, Šv. Patrikas iš salos išvijo gyvates ir dėl to tapo Airijos globėju. Kovo 17 –oji – jo mirties diena. Ji minima ne tik Airijoje, bet ir visame pasaulyje. Šia proga įspūdingiausias renginys Dubline – triukšmingas ir margaspalvis paradas.
Kovo 17 dieną mokykloje buvo švenčiama Šv. Patriko diena. Šventiška nuotaika buvo juntama jau pirmame mokyklos aukšte. Fotografijų paroda mums pristatė Airijos gamtą, o žali dobilo lapeliai, simbolizuojantys Dievo meilę, gerumą, taiką ir ramybę, traukė akį savo žalumu. Dobilas – nacionalinis airių žolynas.
Mokiniai rinkosi pirmo aukšto fojė, klausėsi angliškos bei airiškos muzikos, vėliau šoko airišką šokį, dalyvavo paskaitoje ir viktorinoje apie Airiją ir Šv. Patriką. Mokyklos valgykloje moksleiviai skanavo anglų kalbos mokytojos Ingridos Lisinskienės keptus keksiukus bei obuolinius sausainius pagal airiškus receptus. Su lapeliuose užrašytomis mokinių svajonėmis buvo atliktas specialus airiškas ritualas-burtai tam, kad visos šios svajonės išsipildytų.
Anglų kalbos mokytoja Ingrida Lisinskienė
Šią dieną Jungtinės Tautos paskelbė 1971 metais. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją(kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d.) minėti kaip Pasaulinę žemės dieną.
Lietuvoje Žemės diena buvo įteisinta 1992 metais. Nuo to laiko Lietuva kasmet mini šią dieną. Tapo tradicija pavasario lygiadienio metu, skambant varpeliui lyg pritarimui į taikos varpo dūžį Jungtinėse Tautose, pakelti Žemės vėliavas. Susilieję į visumą valstybių varpų garsai simbolizuoja tautų susitelkimą saugoti mūsų Žemę.
Kovo 18 dieną mokykloje vyko integruota biologijos ir informacinių technologijų pamoka, kurios metu septintokai sukūrė įspūdingų kūrybinių darbų, skirtų Žemės dienai paminėti. Kitą dieną, kovo 19 dieną, biologijos ir geografijos viktorinoje dalyvavo 5-9 klasių mišrios komandos. Biologijos mokytoja Irina Filipova uždavė daug klausimų apie vandenį, augalus, gyvūnus ir kt.
Mokiniai ne tik atsakinėjo į klausimus, bet ir rašė padėkas Žemei ir vandeniui. Renginio metu buvo įkurtas mokyklos Ekologijos klubas, kurį sudarys trys grupės dalyvių: teoretikai, tyrėjai ir žurnalistai. Džiugu, kad foto darbų konkurse „Vanduo – vienas svarbiausių gamtos duotybių žmogui“ devintokės Karolina Staniulytė ir Jūratė Mikoleikaitė tapo nugalėtojomis. Jų nuotraukos bus pristatytos ir respublikiniam foto konkursui.
Kovo 20 dieną 10 – 12 klasių mokiniai dalyvavo fizikos-chemijos-biologijos viktorinoje, skirtoje Žemės (kovo 20 d.) ir Vandens (kovo 22 d.) dienoms paminėti.
Kiekvienais metais kovo 10-ąją minima keturiasdešimties paukščių diena. Būtent tiek apytiksliai paukščių rūšių išskrenda žiemoti į svečias šalis, o pavasarį sugrįžta. Kadangi ši diena simbolizuoja sparnuočių grįžimą į gimtinę, Lietuvos ornitologų draugija inicijavo inkilų paukščiams kėlimo akciją. Juk keldami inkilus padedame sparnuočiams sėkmingai išperėti bei užauginti jauniklius. Be to, jie apsaugo paukščiukus nuo lietaus, vėjo ir šalčio.
Neatsitiktinai šiais m
etais kovo 17 dieną šalyje buvo surengta pavasario šventė „Paukščiai grįžta namo“: jos metu visose 42-ose miškų urėdijose buvo keliami inkilai. Šioje Dieveniškių girininkijos girininko Rimaldo Bruzgio organizuotoje tradicinėje akcijoje dalyvavo ir Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos 6 klasės mokiniai. Kartu su Dieveniškių pasienio užkardos darbuotojais vykome į Gaujos mokomąjį taką. Nors oro sąlygos nebuvo itin palankios, vis dėlto šiek tiek paplušėję iškėlėme dvylika inkilėlių. Pasidžiaugę darbo vaisiais, sugrįžti neskubėjome: susibūrę prie užkurto laužo mėgavomės skleidžiama šiluma, o kad nesušaltume, girininkas Rimaldas Bruzgys vaišino medumi kvepiančia arbata ir sausainiais.
Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos 6 klasės auklėtoja Jolita Milinavičiūtė
Paminėti Kovo -11 –osios šventę susirinko mūsų pradinių klasių mokiniai , mokytojai , mamytės, močiutės ir svečiai iš Poškonių pagrindinės mokyklos. Atvyko šios mokyklos direktorė Birutė Žybortienė, mokytoja Alma Gudaitienė, muzikos mokytoja Jelena Staniulienė ir gausus būrys pradinukų. Šventė prasidėjo.
Mūsų mokyklos direktorė Lolita Mikalauskienė pasveikino visus susirinkusius su Lietuvos gimtadieniu ir paklausė, kokių dovanų vaikai gali padovanoti savo tėvynei. Mokiniai atsakė, kad gražiausios dovanos yra dainos, šokiai, eilės, o geras mokymasis taip pat geriausia dovana .
1-4 klasių mokiniai pašoko nuotaikingus šokius, padainavo, skaitė gražias eiles apie Lietuvą. Ketvirtokė Karina Butrimaitė pagrojo pianinu muzikinį kūrinį, o tos pačios klasės mokinys Algirdas Vaikasas trimitu pagrojo melodiją „ Ant kalno mūrai“.
Savo programėlę parodė ir Poškonių pagrindinės mokyklos pradinukai. Gražiai skambėjo eilės ir dainos. Mokyklos direktorė Birutė Žybortienė padėkojo už puikią šventę, gerą nuotaiką ir įteikė mūsų mokiniams saldžią dovaną.
Šventei baigiantis išėjome į kiemą su trispalvės spalvų kepurėlėmis ir sustojome į užrašą„ Lietuva“. Šią nuotrauką nusiųsime kasmetiniam konkursui „Rašau Lietuvos vardą“.