Autoriaus archyvas
Spalio 12 dieną 3-4 klasių mokiniams pamokos vyko Anykščiuose. Per dieną nuvažiuota nemažai kilometrų, aplankyti anksčiau per įvairių dalykų pamokas minėti, smalsumą sužadinę gamtos ir kultūros objektai. Pirmiausia mokiniai Anykščių regioninio parko lankytojų centro interaktyvioje ekspozicijoje susipažino su regioninio parko išskirtinėmis vertybėmis, tyrinėjo eksponatus, klausėsi edukatorės pasakojamų vietos padavimų ir pasiskirstę į grupes dėliojo lankytinų objektų dėliones. Vėliau ekskursantai skubėjo į Anykščių geležinkelio stotį ir antros klasės vagonu važiavo per Šventosios upės tiltą grožėtis nuostabiu Anykščių kraštovaizdžiu. Kelionės traukiniu metu palydovė pristatė siauruko istoriją, dalijosi įdomiais anykštėnų prisiminimais iš siauruko atsiradimo mieste laikų, pasakojo apie ilgamečio stoties viršininko ir jo šeimos gyvenimą, taip pat supažindino su geležinkelio inžineriniais statiniais (vandens bokštu, kolonėle ir kt.), išaiškino jų paskirtį. Parriedėję atgal mokiniai apžiūrėjo stoties pastatą ir susipažino su geležinkelio darbuotojais. Galiausiai mokiniai keliavo į Anykščių šilelį. Ten stebėjosi Puntuko dydžiu, žavėjosi miško grožiu leisdamiesi tolyn Medžių lajų taku, lipo į apžvalgos bokštą ir užgniaužę kvapą gėrėjosi atsiveriančiu Šventosios vingio vaizdu. Drąsiausi ir ištvermingiausi lynų tiltu perėjo į kitą upės krantą ir pėsčiųjų taku pasiekė Karalienės liūną, šaltiniuotą Šventosios senvagę. Besibaigiant dienai Anykščių kraštą mokiniai paliko nenoromis, nes puikiai suprato, kad nors ir daug išvydo, sužinojo tądien, bet gausybė įdomių vietų ir objektų dar liko neaplankyta. Taigi labai tikėtina, kad apžavėti mokiniai ateityje čia dar sugrįš.
"Juk visada daugiausiai – tau, / Nors tik šypsosiuos ir tylėsiu… / Ką iš tiesų jaučiu, matau / Ne akimis – širdim paliesiu. / Galbūt mažai ar labai daug, / Net nežinau… o tu žinosi. / Tačiau tikrai aš supratau – / Nebus tai vien gerumo mostas, / Nes atiduodamas imi…"
Šimtamyliais batais atskubėjęs ruduo, rodos, truputį pristabdė laiko tėkmę ir padovanojo mums gražią šventę – Tarptautinę mokytojo dieną… Spalio 5 dieną, kaip ir kasmet, mokytojo profesiją panoro "pasimatuoti" gimnazijos šeimininkai – jie ilgai tarėsi, kokio dalyko pamoką rinksis, kaip ruošis, kokias užduotis mokiniams pateiks. Visi puikiai suprato, koks atsakingas ir visiško atsidavimo reikalaujantis mokytojo darbas. Pasibaigus pamokoms visi skubėjome į salę – juk įdomu, kuo nustebinti pasiruošė mokiniai. Programoje buvo visko: ir šokių, ir eilių, ir gausybė padėkos žodžių… Mokytojai nuoširdžiai šypsojosi ir aplodismentais palydėjo kiekvieną pasirodymą džiaugdamiesi, jog tik todėl išlieka ilgai jauni ir energingi, kad dirba su žingeidžiais, kūrybingais mokiniais.
Pasaulio modelis, Kosmoso, Visatos arba Rojaus sodo mažasis atspindys, tarpininkas tarp žemės ir dangaus – šiaudų sodas lietuvių bei daugelio kitų Europos tautų tradicijose išlikęs dvasingo santykio su aplinka simboliu. Kadaise šiaudų sodai Lietuvoje buvo labai populiarūs ir vertinami. Jie buvo svarbi tautos papročių dalis.Apie tai, kada renkami šiaudai, kokia yra sodų paskirtis, šiaudinių sodų rišimo technika ir ką jų rišimas gali suteikti šiuolaikiškam žmogui pasakojo ir mokė 8 klasės mokinius tradicijos tęsėja, ilgametės sodų rišėja.
"Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą…" (M. Daukša)
Europos Tarybos iniciatyva nuo 2001 metų rugsėjo 26-ąją minima kalbų diena – tai puiki proga plačiau informuoti gimnazijos bendruomenę apie didelę Europos kalbų įvairovę ir paraginti mokytis kalbų, taip pat skatinti toleranciją kitų šalių kultūroms, gerbti kalbų įvairovę, skatinti daugiakalbystę ir saugoti nykstančias kalbas. 2023-ieji – Europos įgūdžių metai, o kalbų mokėjimas – vienas svarbiausių įgūdžių.
Kasmet kalbų mokytojų iniciatyva šią dieną paminime ir mūsų mokykloje. Šįmet visi dalyvavome įvairiose veiklose: rinkome gražiausius žodžius ir juos užrašėme lietuviškai bei užsienio kalbomis, darėme kalbų medį, prisiminėme, ką žinome apie indoeuropiečių kalbų šeimą. Vėliau ne 5 komandos, panorusios išbandyti savo jėgas, susirungė protmūšyje. Smagu buvo parašyti ilgiausią lietuvišką žodį, atpažinti labai paslaptingą abėcėlę ar surasti lietuviškus terminus taip dažnai vartojamiems, tačiau neteiktiniems žodžiams. Komandos dirbo išsijuosusios – juk svarbu ne tik nugalėti, bet ir sužinoti ką nors naujo.
Tęstinis projektas „Jausmų pasaulis“: emocinės savijautos ir bendruomeniškumo stiprinimas per kūrybą, humorą, psichologiją
Birželio 12 dieną gimnazijos šeštokai ir aštuntokai dalyvavo VšĮ „Go Vilnius“ organizuotoje edukacinėje ekskursijoje „Vilnius tavo kuprinėje“. Vaikščiodami Vilniaus senamiesčio gatvelėmis mokiniai sužinojo įdomių faktų apie miesto ir jame gyvenusių žmonių istoriją, mokėsi pastebėti praeitį liudijančias detales, mąstė apie šiuolaikinį Vilnių bei jame verdantį gyvenimą. Per valandos trukmės ekskursiją mokiniai spėjo palytėti Vilniaus praeitį ir pasižvalgyti po sostinės dabartį.
Birželio 13 dieną I g – II g klasių mokiniai dalyvavo orientaciniame žaidime „Išnarplioti Vilnių kūrybingai“. Šiame žaidime gimnazistų laukė įvairiose Vilniaus centro vietose išsidėstę punktai: Vilniaus įkūrėjas Gediminas, siauriausia gatvelė, istoriniai namai, Vilniaus vardai, Vilniaus architektūra, Literatų gatvė, spaustuvininkas novatorius, slapta karališkoji meilė, istoriniai gyventojai ir kitos įdomybės! Dalyvaudami orientaciniame žaidime mokiniai susidūrė su tikrais iššūkiais ir netikėtomis užduotimis: reikėjo pamatuoti, kiek centimetrų Pilies gatvė pakilo nuo XVI a., surasti vieną gražiausių senamiesčio gatvelių, nuskenavus QR kodą suskaičiuoti, kiek kartų vaizdo įraše paminimas Vilniaus vardas. Valanda smagaus ir greito žaidimo pralėkė akimirksniu. Nugalėtojų laukė saldus prizas.
Birželio 15 dieną Vilnių aplankė ir septintokai. Mokslo metus jie baigė puikia edukacija – žaidimu „Vilnius tavo kišenėje“. Labai smagios užduotys atskleidė vaikų komandinius gebėjimus, lavino kritinį mąstymą, žadino smalsumą. Teko prisiminti, istorijos, geografijos, dailės žinias ir greitai orientuojantis vis dar mažai pažįstamame mieste jas pritaikyti. Smagu buvo važytis komandoms tarpusavyje, rinkti dukatus ir mėgautis pergale.