Gimnazija kasmet organizuoja mokinių vasaros poilsio stovyklą. Ne išimtis buvo ir ši vasara. Vos pasibaigus mokslo metams mokiniai pasinėrė į atradimų kupiną gamtos pasaulį. Per penkias stovyklos dienas buvo daug nuveikta ir, svarbiausia, daug patirta.
Įdomybių gamtoje paieškas mokiniai pradėjo nuo tyrinėjimu grįstų veiklų gimtojo krašto apylinkėse – pėsčiomis keliavo į Dieveniškių istorinio regioninio parko teritorijoje įkurtą Gaujos mokomąjį taką. Ten bendradarbiaudami tyrinėjo Gaujos upės slėnio augaliją, vandens gyvūniją, žaidė sportinius žaidimus, patyrė pirmuosius išbandymus keliaudami nevisiškai palankiomis oro sąlygomis – per liūtį.
Tačiau vien artima supančia aplinka šiemet nebuvo apsiribota. Siekiant plėsti mokinių akiratį, skatinti norą pažinti savo šalį, palyginti įvairių Lietuvos vietovių kraštovaizdį, gyvąją gamtą, pastebėti šalies regionų panašumus ir skirtumus, reikėjo apvažiuoti platesnę teritoriją. Taigi stovyklautojai leidosi į trijų dienų pažintinę kelionę po Lietuvą.
Pirmąją kelionės dieną keliautojų autobusas panemune riedėjo link pajūrio. Keliaujant šiuo maršrutu sustota ir įspūdžių semtasi net keletą kartų: Seredžiuje mokiniai kopė į Palemono kalną, aplankė Raudonės ir Panemunės pilis, Rambyno kalną. Mokiniai demonstravo žinias apie pievų augalus, tyrinėjo pilių parkų medžių įvairovę, tvenkinių gyvūniją, grožėjosi išpuoselėtais gėlynais, stebėjosi nuo piliakalnių ir pilių bokštų atsiverenčiu kraštovaizdžiu. Didžiulį įspūdį vaikams paliko ir Klaipėdos zoologijos sodas, kuriame visus nustebino gyvūnų gausa. Visiems sočiai prisižvalgius, nors buvo tikrai sunku atitraukti žvilgsnį nuo lietuvio akiai patrauklių egzotinių gyvūnų, stovyklautojai pasiekė nakvynės vietą Šventojoje. Visą pavakarę mokiniai smaginosi Baltijos jūros pakrantėje: šokinėjo per bangas, rinko kriaukleles ir akmenėlius, svajingai žvelgė į horizontą, mėgavosi vėjo ir jūros ošimu.
Kitą dieną keliautojai kėlėsi į Smiltynę, lankėsi Lietuvos jūrų muziejuje ir delfinariume. Vaikų akys žibėjo tyrinėjant muziejaus ekspozicijas, susižavėjimo šūksniai lydėjo Juodosios jūros afalinų ir kaliforninių jūrų liūtų pasirodymus. Likusią dienos dalį stovyklautojai vėl praleido jūros pakrantėje: tyrinėjo kopų augaliją, kapstydamiesi dumbliuose atkakliai ieškojo gintarų, lipdė smėlio skulptūras, varžėsi estafetėse, turškėsi bangose, ilgai vakarojo ir lydėjo saulę traukdami liaudies dainas apie jūrą ir marias bei diskutuodami aplinkosaugos temomis.
Trečiąją didžiosios išvykos dieną mokiniai vyko į Žemaitijos nacionalinį parką. Pirmas ilgesnis sustojimas buvo Plokščiuose, Šaltojo karo muziejuje. Viename pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse įrengtoje ekspozicijoje vykusios edukacijos metu mokiniai praplėtė istorijos žinias apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą. Kitas šios dienos sustojimas buvo jau Šiaulių rajone, čia keliautojai aplankė Kryžių kalną. Šįkart lipdami į piliakalnį, ant kurio viduramžiais stovėjo pilis, vaikai labiausiai stebėjosi ne kraštovaizdžiu, o šioje kryžiais kryželiais nuklotoje vietoje tvyrančia šventa ramybe.
Paskutinę vasaros poilsio stovyklos dieną susirinkę gimnazijoje mokiniai apibendrino tiriamąsias veiklas, pasitikrino, ar įgyvendino išsikeltus tikslus ir uždavinius, atrinko gražiausias nuotraukas ir jomis pasidalijo, išsakė mintis apie kelionę ir jos atradimus.
Dalyvaudami stovyklos veiklose gimnazijos ugdytiniai praplėtė akiratį, pažino savo šalies gyvąją gamtą, jos panašumus ir skirtumus skirtingose Lietuvos vietovėse, praplėtė žinias apie aplinkosaugą, etninę tautos kultūrą ir istoriją, patobulino gamtamokslinę kompetenciją ir patyrė atradimo tyrinėjant džiaugsmą, sustiprino pasitikėjimą savimi ir kitais gimnazijos bendruomenės nariais, pajuto fizinio aktyvumo naudą, suvokė turiningo laisvalaikio prasmę.
Elektroninis dienynas
